Taikomųjų tyrimų metodologija savarankiškas darbas


Žemėtvarkos savarankiškas darbas.

Savarankiško darbo užduotis. Santrauka. Įvadas. Literatūros apžvalga. Žemės naudmenų sistemos formavimosi ypatybės Lietuvos teritorijoje. Žemėnaudos kaitos socialiniai aspektai. Priežastys lėmusios racionalų žemės naudojimą. Žemės naudojimo perspektyvos. Analitinė dalis. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra.


Įvertinti žemės ūkio naudmenų ploto pokyčius Kaišiadorių rajone 2002 – 2013m.

Išanalizavus duomenis, galima daryti išvadą, kad didžiąją Kaišiadorių rajono fondo dalį sudaro žemės ūkio paskirties žemė 58,27% bendro rajono ploto. Per 2002 – 2013m. laikotarpį Kaišiadorių rajone padidėjo 2920,58 ha žemės ploto, tačiau žemės ūkio naudmenų plotai nepakito. Taigi, tinkamai suplanuotas žemės naudojimas turi garantuoti reikiamą žemės ūkio gamybos lygį, dirvožemių apsaugą, ekologinį teritorijos stabilumą, žemės ūkio naudmenų kokybės gerėjimą.

V. Atkocevičienė [3] įrodė, kad žemės naudmenų kaitą, sudėtį ir naudojimą nulėmė socialiniai, ekologiniai bei ekonominiai procesai. ”Taip pat didžiausi žemės naudmenų pokyčiai įvyko plečiantis miškų plotams, kurie savaime užaugo apleistose ir nedirbamose žemės ūkio naudmenose, kitoje nenaudojamoje žemėje bei pelkėse”. Dėl ekstensyvios žemės ūkio gamybos sumažėjo ariamos žemės plotai. Dideli naudmenų pokyčių skirtumai matomi ir naudojant skirtingus apskaitos duomenis.

Atkocevičienė [3] palygino 2001 - 2010 metų žemės naudmenų duomenis ir įrodė, kad žemės ūkio naudmenos sumažėjo 2 proc., o didžiausi pokyčiai žemės ūkio naudmenų apskaitoje įvyko pievų ir natūralių ganyklų plotuose. Miškų plotai padidėjo 3 proc.

P. Aleknavičius [1] nustatė, jog didžiausias neigiamas pasekmes kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos gali turėti Rytų Lietuvos regione: jame 1974 – 1982 m. kaimo gyventojų skaičius (be priemiestinio Vilniaus rajono) sumažėjo 19,6 proc., 1982 –2001 m. – 14,5 proc. Jeigu šio regiono nykstančių kaimų arealuose kaimo gyventojų skaičiaus ir žemės ūkio naudmenų plotų mažėjimo tendencijos išliks, per 10 – 15 metų regione bus prarasta apie 300 tukst. ha žemės ūkio naudmenų.

5. Buvo smarkiai vystomi kultūriniai techniniai darbai (sausinamoji melioracija); šie darbai įgavo „šluojamąjį” pobūdį, todėl kraštovaizdžio antropogeninė apkrova persiskirstė ir įgijo kitą laipsnį. Naujomis ūkininkavimo sąlygomis dalis buvusių naudojamų kalvotų žemių, ypač ariamų sklypų, pasidarė netinkamos tų laikų ūkinėms reikmėms. Tai buvo daugiausia statesni šlaitai ir kiti nepatogūs dirbti traktoriais ir kombainais sklypai. Jie apaugo jaunuolynais, krūmais, tiesiog dirvonavo ar buvo naudojami vienkiemiuose gyvenusių žmonių (kolūkiečių) gyvuliams ganyti. Kai kurie drėgnesni duburiai, privačios nuosavybės sąlygomis rūpestingai prižiūrėti ir šienaujami, naujomis sąlygomis, palikti be priežiūros, supelkėjo.

1. Didelė dalis atkuriančių nuosavybę žemės paveldėtojų negyveno toje vietoje.

Šiaurės rytų Lietuvos dalyje akivaizdžiai mažėja žemės ūkio naudmenų, ypač ariamosios žemės, ir sąlyginai plečiasi natūralios teritorijos: krūmynai, miškai. Šis procesas daug kur vyksta stichiškai ir vadinamas renatūralizacija. Kad procesą būtų galima valdyti ir žemėnaudos kaita būtų prognozuojama, pirmiausia reikalinga žinoti žemės savininkų, gyvenančių šioje nepalankioje ūkininkauti teritorijoje nuomonę, nes sėkminga žemėnaudos konversijos pirmiausia priklauso nuo žemės savininkų veiklos (5. P. 44).

Žemės naudojimo intensyvumas priklauso nuo gamtinių, ekonominių ir socialinių veiksnių. Esminiai žemės naudmenų pokyčiai įvyko plečiantis miškų plotams, kurie savaime užaugo apleistose ir nedirbamose žemės ūkio naudmenose, kitoje nenaudojamoje žemėje bei pelkėse. Dėl ekstensyvios žemės ūkio gamybos sumažėjo ariamos žemės plotai.

Ekonominai veiksniai. Ūkininkavimo sąlygoms išlyginti svarbią reikšmę gali turėti ES ir valstybės parama žemės ūkio veiklos subjektams, skaičiuojant jos apimtis ploto vienetui, tačiau ši priemonė neskatina įdirbti ir deklaruoti apleistas žemės ūkio naudmenas. Vienu iš reikšmingu ekonominiu rodikliu, galinčiu turėti įtakos žemės naudojimo intensyvumui, yra žemės įsigijimas privačion nuosavybėn. Darant prielaidą, jog nuosava žemė yra ūkio stabilumo garantas, ir ją dirbantis savininkas yra suinteresuotas žemę naudoti intensyviau nei kiti asmenys (2. P. 29).

Taikomųjų tyrimų metodologija savarankiškas darbas. (2016 m. Gruodžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/taikomuju-tyrimu-metodologija-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2017 m. Kovo 29 d. 04:33