Tarpasmeninė ir grupinė komunikacija


Tarpasmeninė komunikacija. Tarpasmeninio bendravimo komunikacija. Tarpasmenines ir. Tarpasmeninės komunikacijos ypatybės. Tarpasmenine komnikacija analize. Sekminga komunikacija. Interpersonalinė komunikacija\. Tarpasmenines komunikacijos temos. Tarpasmeninės komunikacijos metodai dalykiniam bendravimui. Sėkmingas komunikacijos procesas.

Sociologijos referatas. Įžanga. Tarpasmeninė komunikacija. Tarpasmeninės komunikacijos svarba verslo įmonėje. Tarpasmeninę komunikaciją įtakojantys veiksmai. Grupinė komunikacija. Grupės samprata. Grupės reikšmė. Grupių rūšys. Vaidmenys komunikuojančioje grupėje. Šiuolaikinio komunikavimo būdai grupinėse organizacijose. Komunikacija verslo įmonėse. Komunikacijos svarba verslo įmonėje. Informacijos perdavimo kryptys. Komunikaciją palengvinančios priemonės. Išvados. Literatūros sąrašas. Komunikacijos sąvoka yra labai plati, ji yra skirstoma pagal bendraujančių asmenų kiekį ir perduodamos informacijos pobūdį, bet mes plačiau aptarsime tik dvi iš komunikacijos rūšių: tarpasmeninę ir grupinę komunikacijas ir jų svarbą verslo įmonės veiklai.


Komunikacija (lot. Comminicatio – pranešimas, suteikimas; iš commino – darau bendrą, bendrauju) yra viena iš tų žmogaus veiklų, kurią sunku tiksliai apibrėžti. Tai savotiškas mechanizmas, kurio dėka egzistuoja ir vystosi visuomenė. Komunikacija savaime neatsiranda, nes ji yra kažkas ką daro žmonės: bendrauja vienas su kitu, su grupėmis, organizacijomis ir visuomenėmis, veikia vienas kitą, informuoja ir būna informuojami, moko, mokosi ir pan. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Sėkmingas komunikacijos procesas priklauso nuo to, kaip bendraujančių žmonių tarpusavio supratimo, tai yra, kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta ženklų – žodžių, gestų prasmę. Žmonės ištobulino savo gebėjimą tvarkytis su vis didesniais kiekiais informacijos, išlavino balsą ir gestus, ir geba perduoti daugiau informacijos. Savo pranešimus žmonės sugeba perduoti lengviau ir jie tampa vis mažiau priklausomi nuo erdvės ir laiko.

Komunikacijos sąvoka yra labai plati, ji yra skirstoma pagal bendraujančių asmenų kiekį ir perduodamos informacijos pobūdį, bet mes plačiau aptarsime tik dvi iš komunikacijos rūšių: tarpasmenors nėra visiško susitarimo, kiek žmonių turi komunikuoti vienu metu, kad komunikacija būtų vadinama tarpasmenine, tačiau dažniausiai laikomasi vadovaujamasi tokiu apibrėžimu - tarpasmeninė (interpersonalinė) komunikacija – tai dvipusis procesas, vykstantis tarp dviejų dalyvių. Visiškai natūralu, kad vienoje įmonėje dirbantys darbuotojai yra labai skirtingi. Skiriasi jų mentalitetas, amžius, temperamentas, išsilavinimas, charakteris. , tačiau nepaisant visų šių skirtumų, jiems būtina bendrauti tarpusavyje.

šis bendravimo būtinumas kyla dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, dėl darbuotojo pasitenkinimo savo būvimu įmonėje. Ši priežastis svarbi ne tik darbuotojui, tačiau ir įmonei, juk laimingas darbuotojas reiškia didesnį darbo našumą, todėl vadovai visai būdais turėtų stengtis skatinti tarpasmeninį bendravimą tarp darbuotojų, vadovų ir tarp vadovų ir darbuotojų, nes darnus kolektyvas ne prastesnė darbuotojo išlaikymo darbovietėje priemonė nei priemokos prie atlyginimų, draudimas ar netgi perkėlimas į aukštesnes pareigas.

Skatinti bendravimą visai paprasta – užtenka keletą kartų į metus surengti darbuotojų vakarėlius, gimtadienius, kalėdų ar naujųjų metų šventimus.

  • Sociologija Referatai
  • 2011 m.
  • 25 puslapiai (4900 žodžių)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 37 KB
  • Tarpasmeninė ir grupinė komunikacija
    10 - 1 balsai (-ų)
Tarpasmeninė ir grupinė komunikacija. (2011 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarpasmenine-ir-grupine-komunikacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:34