Tarpkultūriniai skirtumai šeimoje


Komunikacijų namų darbas.

Kultūra ir tarpkultūriniai skirtumai. Savęs ir erdvės suvokimas. Bendravimo stilius ir kalbinės raiškos ypatumai. Drabužiai ir išvaizda. Maistas ir elgesio prie stalo taisyklės. Laikas ir jo suvokimas. Tarpkultūriniai skirtumai šeimoje. Šaltinių ir literatūros sąrašas.


Žinia, kad XXI  a. pradžios šeima gerokai skiriasi nuo XX  a. pradžios šeimos, skiriasi jos tradicijos įvairiuose žemynuose, skirtingos kultūrinės, ekonominės sąlygos. Atsiranda naujų šeimos formų, pvz., Ispanija yra viena iš šešių ES šalių, kurioje nuo 2005 m. įstatymu įteisinta dviejų tos pačios lyties žmonių „santuoka“, jai leidžiama įsivaikinti vaikus ir t. t. Lietuvoje siekiama išsaugoti šeimos instituciją kaip esminį visuomenės atsinaujinimo šaltinį, tačiau padėtį sunkina spartėjanti deinstitucionalizacija, kuriai būdingas didėjantis skyrybų skaičius, kohabitacija (sugyvenimas be juridinės santuokos), nesantuokiniai vaikai. Įvardytieji veiksniai vienaip ar kitaip turi įtakos ir šeimų socialinės atskirties atsiradimui (Dumbliauskienė M., Braukylaitė S., 2010, p, 45).

Besikeičiant visuomenės ekonominėms ir ypač socialinėms sąlygoms nuo kaitos neapsaugota ir šeima. Didelės permainos dažnai sukelia staigius ir esminius šeimos kaip socialinio - kultūrinio instituto pokyčius, kuriems tinkamai pasiruošti ar priimti reikia nemažai laiko. Gyvenimo stiliaus kaita, naujų galimybių atsiradimas ir/ ar sumažėjimas, prisitaikymas prie aplinkybių dažnai šeimos gyvenimą apverčia „aukštyn kojom“, tad pastebimai nyksta tradiciniai šeimos bruožai bei šeiminiai santykiai ir palaipsniui išryškėja nauji. Šeima tarsi lakmuso popierėlis – atskleidžia ir kaupia visas socialinio-ekonominio gyvenimo pažangas bei negatyvus (Dumbliauskienė M., Braukylaitė S., 2010, p, 44).

Kaip pažymi Pruskus V., (2013), kad vienos ar kitos tautos kultūros ypatingumas gali pasireikšti įvairiose žmogiškos veiklos srityse: biologinių, materialinių, dvasinių poreikių tenkinime, natūraliuose elgesio įpročiuose, aprangoje, darbo organizavimo tvarkoje ir t. t. Kiekviena tauta yra savarankiška etninė bendrija, arba, kaip įprasta vadinti etnologijoje, – atskiras etosas. Etosai egzistuoja kaip stabilios žmonių bendruomenės, sudarytos iš kelių kartų. Žmonės jungiasi į etosus dėl įvairių priežasčių: dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių, bendrų papročių, buities ypatumų ir t. t., tačiau svarbiausi bendruomenę vienijantys veiksniai yra kalba ir teritorija. Žmonės, priklausantys atitinkamai kultūrai, savaip suvokia ir priima pasaulį. Kitaip tariant, į jį žvelgia per savus „kultūrinius akinius“ ir taip kuria savo kultūrinį pasaulio vaizdą (Lewis 2002, cit. Pruskus V., 2013, p, 2013). Kultūrinis pasaulio vaizdas – tai visuma racionalių žinių ir įsivaizdavimų apie vertybes, normas, savos ir svetimos kultūros mentalitetą. Būtent tai ir suteikia kiekvienai kultūrai savitumą ir kartu padeda ją atskirti nuo kitų.

  • Komunikacijos Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Darius
  • 10 puslapių (2237 žodžiai)
  • Universitetas
  • Komunikacijų namų darbai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Tarpkultūriniai skirtumai šeimoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Tarpkultūriniai skirtumai šeimoje. (2016 m. Spalio 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarpkulturiniai-skirtumai-seimoje.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 09:58