Tarpkultūrinis aspektas žmogiškųjų išteklių valdyme


Ekonomikos referatas. Įvadas. Teorinė dalis. Tarpkultūrinės komunikacijos samprata ir jos barjerai. G. Hofstedo dimensijos. Tarpkultūrinių žmogiškųjų išteklių vadyba. Praktiniai užsiėmimai. Straipsnių santraukos. Literatūros sąrašas.


Toliau bus nagrinėjamos trys šalys, atsižvelgiant į G.Hofstede dimensijas. Pasirinktos šalys yra Prancūzija, Jungtiniai Arabų Emiratai ir Japonija. Šios šalys pasirinktos todėl, kad yra labai skirtingų kultūrų ir vertybių (Vakarų valstybė, Viduriniųjų Rytų ir Tolimųjų Rytų), todėl bus įdomiaus jas analizuoti.

Galios distancijos indeksas 68 reiškia, kad Prancūzijoje nelygumai yra priimtini. Hierarchija visuomenei yra reikalinga, jeigu ne būtina. Vadovai gali turėti privilegijų ir dažniausiai yra neprieinami žemesnių sluoksnių darbuotojams. Prancūzijoje galia yra itin centralizuota. Vadyboje, požiūris į vadovus yra labiau formalus ir informacijos tekėjimas kompanijoje yra hierarchinis.

Prancūzijos individualizmo indeksas yra 71, tai reiškia, kad prancūzai vertina individualizmą, ir teikia pirmenybę sau, ir savo, savo šeimos interesams, nei kad priklausymui grupei. Yra teikiama pirmenybė darbuotojo autonomijai. Komunikacija yra atvira ir darbuotojams yra leidžiama išsakyti savo nuomonę, ypač jeigu jie nesutinka su aptariamu diskusijoje dalyku.

Vyriškumo indeksui siekiant 43, galima teigti, kad Prancūzija yra „moteriška“ šalis. Atsižvelgiant į šalies garsią socialinio saugumo sistemą, 35 darbo valandas per savaitę ir 5 savaites atostogų per metus, galima teigti, kad Prancūzija rūpinasi visuomenės gyvenimo kokybe ir susitelkia labiau ties darbu labiau dėl gyvenimo malonumo, nei atvirkščiai. Konkurencija tarp bendradarbių yra nepageidaujama, kadangi moteriškose visuomenėse yra daugiau užuojautos silpnesnei pusei. Vadovai įvairiai skatintina ir motyvuoja darbuotojus, konfliktų atveju jie būna sprendžiami racionaliu dialogu.

Surinkdama 86 taškus neapibrėžtumo vengimo indekse, Prancūzija gali būti apibūdinama kaip šalis, kurios visuomenė itin vengia neapibrėžtumų. Užtikrintumas yra dažniausiai gaunamas per mokslinius darbus, skaičiavimus, kurie atspindi visas kontrakto ar projekto ypatubes ir detales. Mokymai yra deduktyvūs. Vadyboje griežtai nustatytos taisyklės, struktūra. Jeigu jų trūksta prancūzams tai sukelia stresą, todėl planavimas yra būtinas.

Prancūzija yra trumpalaikės orientacijos šalis (39 laiko orientacijos indeksas). Tai reiškia didelę pagarbą tradicijoms, taip pat ir poreikį normoms. Žiūrint iš verslo perspektyvos, ši trumpalaikė orientacija susitelkia ties greitais rezultatais (pvz., kompanijų veiksmai yra įtakoti jų ketvirčių pelnų). Skatinamas vartojimas, kadangi prancūzai yra labai jautrūs socialinėms madoms ir ritualams. Jie nesusitelkia ties taupymu. Vadyboje yra pasitikima tik savimi, asmeniniais pasiekimais, sunkiu darbu, vadovai įvertinami pasiektais trumpo laikotarpio rezultatais.

Arabų Emiratuose yra itin didelė galios distancija. Tai reiškia, kad žmonės priima hierarchiją, kurioje visi turi savo vietą ir tam nereikia jokių tolesnių aiškinimų.

Emiratai yra kolektyvistinė visuomenė. Ištikimybė kolektyvinėje kultūroje yra pirmaeilis dalykas ir yra labiau vertinama nei daugybė kitų vertybių ar socialinių normų. Tokioje visuomenėje santykiai tarp asmenų yra stiprūs, visi rūpinasi savo nariais grupėje. Darbiniu požiūriu, darbdavio-darbuotojo santykiai daugelyje atvejų yra grįsti giminystės ryšiu. Samdydami ar paaukštindami vadovai atsižvelgia į grupės nuomonę. Vadovavimas - grupinis.

Vyriškumo indekse Arabų Emiratai turi 50 taškų, kas leidžia juos vadinti vyriška visuomene. Vyriškose visuomenėse žmonės gyvena tam, kad dirbtų, iš vadovų tikimasi užsispyrimo ir užtikrintumo, yra pabrėžiamas nešališkumas ir konkurencija.

Surinkę 80 taškų neapibrėžtumo vengimo indekse, arabai yra labiau linkę paskaičiuoti riziką, kaštus ir naudą prieš priimdami sprendimus, jie neveikia pagal intuiciją.

Laiko orientacijos indekso duomenų apie Arabų Emiratus nėra.

Japonija yra vidutiniškai hierarchiška šalis (54 galios distancijos indeksas). Nors hierarchija ir yra labai svarbi japonams bet kokiame socialiniame kontekse (jie elgiasi atitinkamai savo užimamam socialiniam lygiui), tačiau tai nėra viena iš labiausiai hierarchiškiausių šalių Azijoje. Kai kuriems užsieniečiams Japonija atrodo labai hierarchiška šalis dėl jų lėto sprendimų priėmimo proceso (visi sprendimai turi būti patvirtinti kiekvieno hierarchijos sluoksnio ir galiausiai aukščiausios vadovybės Tokijuje). Parodoksas tas, kad tai reiškia, jog kiekvienas hierarchijos sluoksnis gali prisedėti prie sprendimo priėmimo.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4982 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 51 KB
  • Tarpkultūrinis aspektas žmogiškųjų išteklių valdyme
    10 - 7 balsai (-ų)
Tarpkultūrinis aspektas žmogiškųjų išteklių valdyme. (2015 m. Gruodžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarpkulturinis-aspektas-zmogiskuju-istekliu-valdyme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:04