Tarpstočių traukinių eismo reguliavimo sistemos


Transporto konspektas.

Tarpstočių traukinių eismo reguliavimo sistemos konspektas. Pagrindiniai Lietuvos geležinkelių tikslai. Infrastruktūros valdymo pertvarkymas. Infrastruktūros renovacija ir plėtra. Geležinkelio automatikos ir telemechanikos sistemų klasifikavimas. Rakinamoji iešmų ir signalų sąryšio įranga. Mechanizuotųjų ir automatizuotųjų skirstomųjų kalnelių signalizacijos įrenginiai. Elektros krivūlinė sistema. Pusiau automatinė kelio blokuotė. Traukinių eismo kontrolės įrenginiai. Automatinė lokomotyvo signalizacija. Mašinisto budrumą kontroliuojantys įrenginiai. Geležinkelio signalizacijos pagrindai. Geltonas mirksimasis žiburys. Du geltoni žiburiai , iš jų viršutinis mirksimasis. Du geltoni žiburiai. Traukinių eismo saugumas stotyse. Įleidžiamojo šviesoforo signalizacija. Du geltoni žiburiai ir žalias juostinis žiburys. Du geltoni žiburiai , iš jų viršutinis mirksimasis ir žalias juostinis žiburys. Baltas mirksimasis žiburys. Tarpstočio šviesoforų signalizacija. Žalias mirksimasis žiburys. Lęšinio šviesoforo konstrukcija. Automatinės kelio blokuotės bendrieji principai. Automatinės kelio blokuotės šviesoforų išdėstymas. Nuolatinės srovės impulsinės bėgių grandinės. Kelio relės П sujungti viršutiniai ir bendrieji kontaktai rodo , kad šita bėgių grandinė yra laisva. Vienpusė dvikelė triženklė nuolatinės srovės automatinė kelio blokuotė. Vienpusė dvikelė triženklė kintamos srovės automatinė kelio blokuotė. Kodinės kintamos srovės automatinės kelio blokuotės pagrindiniai elementai. Transmiterinės relės ТШ arba БКТ. Impulsinės kelio relės ИМВШ tipo ir herkoninės relės ИВГ tipo. ДА tipo dešifratoriai. Dvikelė vienpusė kodinė kintamos srovės automatinė kelio blokuotė su DA tipo dešifratoriumi. Dešifratoriaus ДА veikimas priimant kodinį signalą RG.


Lietuvos geležinkeliai aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje: Tarptautinėje geležinkelių sąjungoje (UIC), Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijoje (OSŽD). 1995 m. Lietuvos Respublika prisijungė prie Tarptautinių vežiojimų geležinkeliais sutarties COTIF.

Harmomzuojami Lietuvos normatyviniai dokumentai su tarptautiniais bei ES standartais. Įteisinta 33 Europos standartai geležinkelio transporto veiklos srityje, parengta apie 200 normatyvinių dokumentų valstybine kalba.

Įgyvendinant šias direktyvas parengtos Lietuvos geležinkelio transporto reformos nuostatos ir pagrindinės kryptys.

2000 metais geležinkeliais buvo gabenta 30,7 mln. tonų krovinių, jų apyvarta sudarė apie pusę visų šalies teritorija vežtų krovinių apyvartos. Pagrindinė bendrovės krovinių vežimo veiklos sritis - tarptautiniai vežimai. Tarptautinio susisiekimo maršrutais gabenta apie 26,0 mln. tonų krovinių (85 proc.), vietiniais maršrutais - 4,66 mln. t (15 proc.). Lietuvos geležinkelių aptarnaujamais maršrutais per metus pervežama apie 9,0 mln. keleivių, iš kurių 28,0 proc. naudojasi įstatymų suteiktomis važiavimo visuomeniniu transportu lengvatomis. Keleivių vežimo veikla bendrovei kasmet atneša apie 95,0 mln. Lt nuostolių.

Lietuvos geležinkeliuose eismo valdymui tarpustotėse pagrindinai naudojamos automatinė ir pusiau automatinė blokuotė. 1317,4 km yra įrengta pusiau automatinė blokuotė (57 proc.; naudojama daugiau nei 20 metų), 449,6 km -automatinė blokuotė (33 proc.; naudojama daugiau nei 20 metų). 213,7 km eismo valdymas yra atliekamas telefono ryšio pagalba.

93 stotyse įrengta elektrinė iešmų ir signalų centralizacija, 54 proc. šios įrangos naudojama virš 20 metų.

42 stotyse įrengta rakinamoji iešmų ir signalų sąryšio įranga, 70 proc. šios įrangos naudojama virš 20 metų.

Europos Sąjungos Komisijos iniciatyva 1995 metais pradėtas TINA procesas (Transport Injrastructure Needs Assesment), kurio tikslas buvo įvertino transporto infrastruktūros poreikius Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kandidatėse į ES, identifikuoti bendro intereso projektus, kurie įgalintų išvystyti multimodalinį transporto tinklą tarp ES šalių ir kandidačių į ES, ir numatyti jų finansavimo galimybes. Šis procesas buvo atliekamas regioniniu principu, suskirsčius ES narystės siekiančias šalis į tris pogrupius. Baltijos šalys priskirtos Baltijos regiono pogrupiui, kuriam dar priklauso: Vokietija, Danija, Švedija, Suomija ir Lenkija.

TINA tinklo plėtra atitinka tikslus ir kriterijus, nurodytus Trans-Europinių Transporto tinklų vystymo Europos Sąjungoje gairėse (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr.l692/96/EC dėl Bendrijos gairių Trans-Europinio transporto tinklo vystymui).

AB "Lietuvos geležinkeliai" pasiūlė į TINA tinklą įtraukti prioritetiniais nustatytus I-ą ir IX-ą transporto koridorius, ir jungiančiąją liniją Radviliškis - Šapeliai.

1 (I A) ir IX (B, D) tarptautiniai transporto (Kretos) koridoriai, 1994 metais įvardinti visos Europos transporto ministrų konferencijoje ir 1997 metais patvirtinti Helsinkyje, eina per Lietuvos Respubliką. Šių, per Lietuvą einančių transporto koridorių priskyrimas bendram europinių transporto koridorių tinklui, leidžia sudominti tarptautines finansines institucijas, pritraukti kapitalą infrastruktūrai atnaujinti ir tuo pačiu didinti tranzitinių krovinių vežimo mastą.

1 ir IX (B, D) tarptautiniais transporto koridoriais yra vežama apie 80 procentų visų pervežamų geležinkeliu per Lietuvą keleivių ir krovinių. Todėl jų vystymui yra suteiktas prioritetas.

1998 metais, panaudojant Danijos vyriausybės beprocentės paskolos lėšas Kaišiadorių - Radviliškio, ruože buvo nutiestas 12 skaidulų optinis kabelis bei sumontuota ryšio įranga šio ruožo stotyse. Įrangai ir darbams apmokėti buvo panaudota 10 mln.Lt paskolos lėšų.

  • Transportas Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Domas
  • 107 puslapiai (37171 žodis)
  • Kolegija
  • Transporto konspektai
  • Microsoft Word 958 KB
  • Tarpstočių traukinių eismo reguliavimo sistemos
    10 - 3 balsai (-ų)
Tarpstočių traukinių eismo reguliavimo sistemos . (2017 m. Spalio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarpstociu-traukiniu-eismo-reguliavimo-sistemos.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 22:30