Tarptautinė prekyba (3)


Vadybos savarankiškas darbas. Įvadas. Produkto gyvavimo ciklo teorija. Tarptautinė valiutos sistema ir globalinės institucijos. Tarptautinės prekybos rizika. Pateikite šalies riziką įvertinančių pavyzdžių. Prekių tiekimas į kitas Europos Sąjungos valstybes. Atsakymą pagrįskite. N įmonės eksporto - importo analizė. Atsakymą pagrįskite. Literatūra ir kiti šaltiniai.


21. Tarptautinė prekybos rizika. Pateikite šalies rizika įvertinančių indeksų pavyzdžių.

1. Geografinė rizika. Problema su kuria susiduria kompanijos, užsiimančios tarptautine prekybą, - tai geografinė arba atstumo rizika, kuri iškyla gabenant prekes jūra, sausuma ar oru. Pervežiami jūra reikalauja daug laiko ir rizikuoja būti sugadinti, paveikti gaisro ar nepalankių oro sąlygų. Pervežimai sausuma nors patogūs, bet taip pat rizikingi, nes čia susiduriama su įvairiomis pervežimų sisitemomis ir muitinių taisyklėmis. Oro pervežimai daug greitesni, bet ir daug brangesni.

2. Valiutos rizika. Fiksuoto valiutos kurso sistema numato gana žemą valiutinės rizikos laipsnį. Bet fiksuotas valiutos kursas gali keistis, jeigu mokėjimų balanso sudėtis reikalauja tam tikrų pakeitimų. Ir importuotojas, ir eksportuotojas susiduria su valiutos rizika. Įvežamų žaliavų kainos gali keistis, jei padidėja ar sumažėja valiutos vertė eksportuotojo šalyje palyginus su valiutos verte importuotojo šalyje. Tarptautinės prekybos kompanijos, siekdamos minimizuoti nepageidaujamus valiutos kurso svyravimus, gali arba apsidrausti nuo valiutos rizikos, sudarydamos išankstinius sandorius arba panaudoti kitus draudimo instrumentus. Kad išvengtų valiutinės rizikos, daugelis eksportuotojų ir importuotojų, išrašo sąskaitas už atliktas operacijas ta valiuta, kuri yra stabilesnė, net jeigu ji nėra nacionalinė tos šalies valiuta.

3. Politinė rizika. Tarptautinėje prekyboje politinė rizika įgauna įvairias formas. Rimtais atvejais, tokiais kaip karas tarp valstybių, prekyba tampa nebeįmanoma. Revoliucija gali sustabdyti prekybinius santykius su kitomis šalimis. Prekybos kompanijos susiduria su politine rizika, kai valstybė keičia savo prekybos politiką, liečiančią tarifus ir kvotas, jei organizuoja importą ir eksportą ar įveda specialius mokesčius.

4. Infliacinė ir procentinė rizika. Infliacija gali daryti tiek palankią, tiek ir nepalankią įtaką užsienio prekybos firmų pelningumui. Jeigu eksportuotojo šalyje vyksta infliaciniai procesai, tai importuotojas turi aiškiai nustatyti, kaip importuotos produkcijos kainų pasikeitimai (pagal šalies vidaus valiutą) įtakos ribines pajamas. Jeigu infliaciniai procesai vyksta importuotojo šalyje, tai importuotojas turi nustatyti importuojamoms prekėms kainą pagal šalies vidinį kainų indeksą bei pridėti pelno maržą.

5. Rinkos rizika. Rinkos rizika iš esmės susieta su prekių, kainų, konkurencijos problemomis ir su perkamąją galia. Aukštos kokybės produktų importui nepalankią įtaką gali daryti tarptautinėje rinkoje vyraujantys ‘‘suklastoti“ produktai. Net esant įprastoms aplinkybėms eksportuotojas susiduria su rizika, kad importuotojas atsisakys prekės ne dėl defekto ar broko, o dėl staigios vartotojų paklausos pasikeitimo. Toks pasikeitimas vers importuotoją realizuoti prekę nuostolinga kaina. Iš importuotojo pusės rizika egzistuoja visada. Jam svarbu išsirinkti tinkamą prekę tinkamu metu ir ją pasiūlyti konkuruojančia kaina, kad ji tenkintų vartotojų poreikius. Pristatytas ne laiku produktas gali būti prastai realizuojamas. Importo operacijose dažniausiai susiduriama su tokiomis problemomis kaip prasta užsienio produkcijos kokybė, netinkamas dizainas ir daugelis kitų.

6. Mokėjimų rizika. Tarptautinės prekybos dalyviams, ypač eksportuotojams, svarbu žinoti dabartinę situaciją: ar negresia užsienio valstybių vykdomi veiksmai tarptautinei prekybai – tiek eksportuojamų prekių, tiek gautinų mokėjimų požiūriu. Todėl šiuo atveju, yra labai svarbūs šalies rizikos indeksai.

35. Prekių tiekimas į kitas Europos Sąjungos valstybes. Atsakymą pagrįskite.

Europos Sąjunga – pasaulio prekybos lyderė, kurios importas ir eksportas sudaro 20 % pasaulio importo ir eksporto. Laisva jos valstybių narių tarpusavio prekyba buvo vienas iš pagrindinių ES steigimo principų, kuriuo siekiama liberalizuoti pasaulio prekybą tiek turtingų, tiek neturtingų šalių naudai. Prekyba svarbi visiems. Prekybos politikos rezultatus visi juntame kasdien, kad ir kuo užsiimtume, kad ir kur gyventume. Be prekybos mūsų galimybės, kurias turime gyvenime, būtų labai apribotos.

Tarptautinė prekyba (3). (2014 m. Vasario 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautine-prekyba-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:45