Tarptautinė viešoji teisė konspektas


Teisės konspektas. Tarptautinė viešoji teisė. Tarptautinės teisės periodizacija. Tarptautinės viešosios ir tarptautinės privatinės teisės panašumai ir skirtumai. Pagrindiniai viešosios ir tarptautinės teisės skirtumai. Specifiniai tarptautinės teisinės sistemos bruožai. TT šaltiniai. TT Subjektai. Valstybes teritorija ir jos sudėtines dalys skaidre 3psl !!! Tarptautinės organizacijos sąvoka. Tarptautinių organizacijų klasifikacija. Jungtinės tautos. Europos tarybos institucijos. NATO institucinė struktūra. Kiti subjektai Tautos kovojančios dėl nepriklausomybės. Specifiniai sui generis valstybinio pobūdžio vienetai. FA ir JA kaip subjektai. Konferencija Tarptautiniai teisiniai klausimai susiję su LR nepriklausomybės atkūrimu. Derybos su Maskva po nepriklausomybės paskelbimo 506 dienų. Molotovo Ribentropo pakto įvertinimas tarptautinės teisės požiūriu žr. skaidres. Tarptautinės teisės sistema. EGZ klausimas. Jus cogens normos. Tarptautinė teisė ir moralė. Teisės ir politikos santykis. Tarptautinės ir nacionalinės teisės santykis. TT normų įgyvendinimas pagal nacionalinę teisę. Lietuvos teisė ir TT. EGZ Lietuvos respublikos teisės ir TT. Specifiniai Europos sąjungos teisinės sistemos bruožai. Lietuvos respublikos bylos NTTT EGZ praktinis iš bylų. Pagrindiniai TVT principai JT chartija 1970. TT principų deklaracija 2 str. Valstybių bendradarbiavimo principas. Pagarba žmogaus teisėms principas. Sąžiningo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo principas. Valstybių suverenios lygybės principas. Valstybių teritorinio vientisumo principas. Valstybių sienų neliečiamybės principas. Nesikišimo principas. Taikus tarptautinių ginčų sprendimas. Ginčų sprendimo priemonės. Jėgos nenaudojimo principas. Jėgos nenaudojimas pagal Briando Kelloggo ir JT chartiją.


Tarptautinė viešoji teisė – yra specifinė teisės normų sistema, ne nacionalinės teisės šaka. Tarptautinę teisę lemia ypatinga teisės bendrija – kur visuomenė ten ir teisė. Joks organizuotas darinys negali gyventi be taisyklių. Tarptautinė teisė reglamentuoja tarptautinės bendrijos santykius – valstybių santykiai.

Nacionaliniai teisiniai yra būdingas vertikalus reglamentavimas ir subordinacija, taip pat teisinės sistemos centralizavimas.Tarptautinė teisė yra kitokia. Tai lemia, kad tarptautinę bendriją sudaro valstybės. O valstybės teisiškai nėra subordinuotos – jos suverenios ir nepriklausomos. Tai reiškia kad sistema nėra centralizuota ir nėra centinių įstatymų leidybos – viršnacionalinės valdžios būti negali. Būdingi horizontalūs, decentralizuoti santykiai, tarp lygiateisių valstybių. Santykiai pagrįsti bendra valia – normos kuriamos ir realizuojamos bendra valia, daug reikšmės turi autoritetas ir galia. Tarptautinė teisė yra pirmiausia Europos valstybių kūrinys ir dauguma, jei kitų valstybių, gali būti mažareikšmis.

Tarptautinės teisės sąvoka kilo iš ius gentium – tautų teisė. Tačiau tik XVII a. sąvoka įgyja teisės tarp valstybių reikšmę. 1870 buvo pavartota šiuolaikine prasme ius inter gentes – prasme kaip santykiai tarp valstybių. Lietuvių kalboje liko tarp tautų terminas, tarptautinė teisė reguliuoja ne tik santykius tarp valstybių.

Tarptautinės teisės vystymasis – Vadapalo vadovėlis (74-116psl.).

Tarptautinė teisė kaip šiuolaikinę ir universalią, galima kalbėti nuo XVII amžiaus. O visuotinai pripažintos tarptautinės normos atsiranda nuo prancūzų revoliucijos. Atsiranda su valstybių kolonizacija ir centralizacija. Pirmieji tarptautinę teisę pradeda kurti vienuoliai.

Klasikinė tarptautinė teisė – pagrindus išdėstė H. Grocijus – trys knygos apie karo ir taikos teisę apima laikotarpį nuo XVII a. iki pirmojo pasaulinio karo:

Pagrindiniai šaltiniai – paprotys ir doktrina. Apie daugiašaliais tarptautines sutartis kaip rašytinius ir privalomus šaltinius galima kalbėti nuo vienos kongreso ir jungtinių tautų. 1919 m. tautų sąjunga – statutas numatė apribojimus imtis karo. 1928 – dėl atsisakymo nuo karo kaip nacionalinės politikos priemonės – Briand-Kellogg paktas. Buvo Prancūzijos ir JAV sekretorių paktas. Šiame susitarime dalyvavo 63 valstybės. Kitos valstybės buvo susijusios pagal kitą sutartį ir įsipareigojimas tampa universalus. Karo (ginkluotų konfliktų) teisė nueina į antrą planą – karo vedimo taisyklės, žmogaus teisių saugojimas ginkluotų konfliktų metu. Galutinai jėgos panaudojimo principas uždraustas jungtinių tautų chartija 1945 m.

Principai: diplomatinė neliečiamybė, suverenios valstybės, pacta sunt servanta, atvirosios jūros laisvė, nesikišimo į vidaus reikalus

Nauji tautų apsisprendimo ir pagarbos žmogaus teisėms principai – visuotinai pripažintas tampa 6-7 dešimtmetyje. Žmogaus teisių gerbimas pripažįstamas visur, tačiau kai kalbama apie konkrečias teises kyla daug problemų, nes realiai gerbiančių žmogaus teises valstybių yra apie trečdalį viso pasaulio valstybių. Žmogaus teisės nėra vidaus reikalas.

Subjektų skaičiaus augimas (tarptautinės organizacijos TO, tautos) – globalizacijos procesas. Konferencijų nebepakanka, ir reikia kurti nuolatinius susivienijimus – tarptautines organizacijas. Kuriasi viršnacionalinės organizacijos. Tautos kovojančios už nepriklausomybę irgi tampa subjektais. Individo subjektiškumas tarptautinėje teisėje – ginant žmogaus teises. Žmogus tampa subjektu – tarptautinė baudžiamoji teisė ir žmogaus teisė.

TT normų kodifikacija tarptautinėmis sutartimis. Didėjant bendradarbiavimui ir nesant kodifikuotų šaltinių kyla nesutarimai. Priimamos universalios tarptautinės sutartys, kuriomis įtvirtinamos visuotinai pripažintos normos. 1961 m. vienos konvencija dėl tarptautinės diplomatinės teisės. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Taip pat gali būti JT generalinės asamblėjos patvirtinti rezoliucijomis aktai, 1970 tarptautinės teisės principų deklaracija. Autoritetingų tarptautinių teisės mokslo institucijų kodifikacijos – JT TT komisija. Valstybių atsakomybė už tarptautinės teisės pažeidimus straipsnių projektas.

Skirtumai yra ir kitose srityse. Pripažinimo institutas – nėra valstybės be pripažinimo. Šiuolaikinė teisė žiūri kitaip. Pripažįstant darinį valstybe buvo pagrindas valstybės efektyvumas, dabar yra ir kitų kriterijų pvz.: pagarba žmogaus teisėms.

Institutai – valstybės imunitetai, lygus lygiam valdžios neturi. Valstybė negali būti traukiama kitos valstybės teisme be jos sutikimo. Tačiau tai ribotas institutas. Dalyvaujant privatiniuose santykiuose imunitetai nepripažįstami. Viešuosiuose santykiuose diplomatinės atstovybės turi visišką neliečiamybę (funkcinis imunitetas – tai kas susiję su funkcijų vykdymu).

Šaltiniai – tarptautinės sutartys ir nacionalinė teisė. Šaltiniai panašūs tačiau skiriasi reikšmė. Lex mercatoria. Tarptautinei teisei tarptautinės teisės sutartys yra pagrindinis šaltinis, o nacionalinė teisė atlieka tik pagalbinį vaidmenį – ji yra arba teisėta arba neteisėta TT požiūriu ir padeda aiškinti valstybių pozicijas. Privatinėje teisėje siekiama unifikuoti nacionalinės privatinės teisės normas – vienos konvencija. Tokios konvencijos yra privalomos tik tada kai yra ratifikuojama. O kitu atveju atlieka tik pagalbinį vaidmenį aiškinant nacionalinės teisės normas.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 90 puslapių (22441 žodis)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 13591 KB
  • Tarptautinė viešoji teisė konspektas
    10 - 8 balsai (-ų)
Tarptautinė viešoji teisė konspektas. (2015 m. Birželio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautine-viesoji-teise-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:54