Tarptautinės pinigų pervedimo operacijos. bankai korespondentai ir jų funkcijos


Bankininkystės kursinis darbas. Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Tarptautinių pavedimų teoriniai aspektai. Tarptautinis mokėjimo pavedimo apibūdinimas. Bankai korespondentai ir jų funkcijos. Tarptautinio mokėjimo pavedimo analizė. Mokėjimo vykdymas tarptautinio mokėjimo pavedimu. Pasirinktų Lietuvos bankų tarptautinio pervedimo analizė. Skubių grynųjų pinigų pervedimo bendrovės.


Darbo objektas – Tarptautiniai pavedimai ir bankai korespondentai

Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinius pavedimus ir bankus korespondentus ir jų funkcijas

Išanalizuoti tarptautinio mokėjimo pavedimo sąvoką bei esmę;

Atskleisti bankų korespondentų esmę ir pagrindines funkcijas;

Išanalizuoti mokėjimo vykdymą tarptautinio mokėjimo pavedimu;

Atlikti pasirinktų bankų tarptautinių pavedimų analizę;

Atskleisti pagrindines skubių tarptautinių pervedimų bendroves.

Šioje dalyje atskleista tarptautinių pavedimų sąvoka, ištirti pagrindiniai tarptautinių atsiskaitymų dalyviai, pagrindiniai mokesčiai atliekant tarptautinį pervedimą, tarptautinių pavedimų rūšys, tarptautinio pavedimo privalumai ir trūkumai. Taip pat atskleista bankų korespondentų esmė ir jų funkcijos.

1.1 Tarptautinis mokėjimo pavedimo apibūdinimas

Tarptautinis mokėjimo pavedimas - tai raštiškas sąskaitos savininko nurodymas bankui apie tam tikros piniginės sumos pervedimą į užsienyje esančio mokėjimo gavėjo sąskaitą.

Tarptautinis mokėjimo pavedimas – tai tarptautinio atsiskaitymo forma (tvarka) ir mokėjimą negrynaisiais įteisinantis dokumentas (popierinis arba elektroninis), turintis mokėjimo nurodymo rekvizitus.

Šaltinis: sudaryta autorės pagal Vaškėtaitis, V. (2001), Šatas, J. (2006) ir Startienė, G. (2007)

Tarptautinių Atsiskaitymų Bankas klasifikuoja dviejų tipų tarptautinius mokėjimo pavedimus: debetinius ir kreditinius pavedimus. Debetinis pavedimas - iniciatorius yra kreditorius (mokėjimo gavėjas), pateikdamas debitoriaus skolą patvirtinantį mokėjimo instrumentą (vekselį, čekį). Kreditinis pavedimas - iniciatorius yra debitorius (mokėtojas), nurodydamas bankui kredituoti mokėjimo gavėjo sąskaitą (Startienė, 2007, p. 200).

Importuotojo bankas ima mokesčius už mokėjimo pavedimo įvykdymą - nepriklausomai nuo to, ar mokama vidaus, ar užsienio valiuta. Paprastai šie mokesčiai sudaro apie 0,15 proc. mokėjimo sumos. Mokėtojas turėtų atkreipti dėmesį. į tai, kad kredito institutai dažnai nustato šių mokesčių minimalų dydį (absoliučia išraiška). Todėl, esant mažoms mokėjimų sumoms, gali būti nenaudinga mokėjimo instrumentą pasirinkti tarptautinį, mokėjimo pavedimą.

Mokėjimo pavedimo įvykdymo mokesčius reikia mokėti ne tik vidaus, bet ir užsienio bankui, todėl galutinis mokėjimo pavedimo mokestis dažniausiai sudarys 0,3 proc. Mokėjimo pavedimo davėjas turi galimybę nurodyti, kuri šalis kokius mokesčius moka. Galimi trys variantai: visus banko mokesčius moka mokėjimo pavedimo davėjas (importuotojas); visus banko mokesčius moka mokėjimo gavėjas (eksportuotojas); banko mokesčius šalies viduje sumoka importuotojas, o banko mokesčius užsienyje sumoka eksportuotojas. Jeigu mokėjimo pavedimo davėjas, užpildydamas mokėjimo pavedimą, nedavė bankui jokių nurodymų dėl mokesčių paskirstymo, tai bankas taria, jog galioja trečias variantas. Jeigu pervedant mokėjimą į užsienį įsitraukia dar trečias bankas - tai bus tuo atveju, jei mokėtojo bankas ir mokėjimo gavėjo bankas nėra bankai korespondentai — mokėjimo kaštai padidėja.

Įmonė, norėdama sumokėti tarptautiniu pavedimu, turi užpildyti specialios formos banko blanką, turintį būtinus duomenis, reikalingus tarptautiniam mokėjimui atlikti. Mokėjimo pavedimo blankas paprastai būna trijų egzempliorių (Vaškėlaitis, 2001, p. 435). Originalas ir pirmoji kopija lieka bankų sistemoje, o antroji kopija perduodama mokėjimo pavedimo davėjui (importuotojui) ir yra įrodymas, kad importuotojas įvykdė mokėjimo pavedimą. Plintant elektroninėms duomenų sistemoms, įmonės gali gauti iš banko mokėjimo pavedimą elektronine forma (Startienė, 2007, p. 200). Blanko pavyzdį, kurį pateikia „Svedbank“ bankas galima rasti 1 Priede.

Siekiant pagerinti tarptautinius atsiskaitymus ES, Europos bankai, pritarus Europos Centriniam bankui ir ES-Komisijai nusprendė, siekiant vienodai identifikuoti mokėtoją ir mokėjimo gavėją, pateikti IBAN ir BIC. Banko identifikavimo kodas - BIC (Bank Identifer Code) - tai tarptautiniu mastu standartizuotas bankų kodas, dažnai dar vadinamas SWIFT kodu. Jis naudojamas kaip antras identifikavimo požymis tarptautiniuose mokėjimuose. Lietuvos Swedbank SWIFT arba BIC kodas yra HABALT22, Lietuvos SEB banko SWIFT arba BIC kodas yra CBVILT2X. Pirmas identifikavimo požymis - tai IBAN. Tarptautinis banko sąskaitos numeris - IBAN (International Bank Account Number) - tai tarptautiniu mastu naudojama banko sąskaitų numeravimo sistema. Tai priemonė, naudojama siekiant standartizuoti ir efektyviai vykdyti tarptautinius mokėjimus. IBAN tikslas - tik elektroninis tarptautinių mokėjimų perdavimas (Startienė, 2007, p. 200).

  • Bankininkystė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4313 žodžių)
  • Universitetas
  • Bankininkystės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 919 KB
  • Tarptautinės pinigų pervedimo operacijos. bankai korespondentai ir jų funkcijos
    10 - 4 balsai (-ų)
Tarptautinės pinigų pervedimo operacijos. bankai korespondentai ir jų funkcijos. (2015 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautines-pinigu-pervedimo-operacijos-bankai-korespondentai-ir-ju-funkcijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:26