Tarptautinės prekybos formos


Ekonomikos kursinis darbas. Tarptautinės prekybos formos ir priemonės. Individualus darbas. Laisvoji prekyba. Protekcionizmas. Dempingas. Embargas. Tarptautinės prekybos priemonės. Muitai ir jų samprata. Muitų rūšys Lietuvoje. Kitos tarptautinės prekybos priemonės priemonės. Įvadas. Temos aktualumas. Tarptautinė prekyba – pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis tarp įvairių šalių pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. Kintant pasaulio ekonomikos sistemai, kuri skatina ir daro įtaką didiesiems prekybos blokams, tarptautinė prekyba darosi vis svarbesne sudėtine daugumos šalių ekonomikos dalimi. Šia tema dauga rašo Bernatonytė D. ,Radžiukynas J. , Rimkus V. ir kt. , Snieška V. Tyrimo problema - išsiaiškinti kokios yra tarptautinės prekybos pagrindinės formos ir priemonės, jų trūkumai ir privalumai. Šio darbo tikslas yra susipažinti su tarptautinės prekybos politikos formomis bei priemonėmis. Uždaviniai. Apžvelgti kokios yra prekybos formos. Susipažinti su tarptautinės prekybos priemonėmis. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Tarptautinės prekybos formos. Valstybė, dalyvaudama tarptautinėje prekyboje, veda atitinkamą prekybos politiką, kuri yra viena iš ekonominės politikos sudedamųjų dalių. Laisvoji prekyba. D. Bernatonytė tokią prekybos formą apibūdina kaip situaciją, kai visos valstybės naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo teikiamais privalumais be jokių muitų ar kitokių prekybos suvaržymų. A Dėl padidėjusio produkto gamintojų skaičiaus, padidėja ir konkurencija. B Vartotojai gauna didesnę panašių produktų pasirinkimo laisvę, nes padidėja prekių asortimentas. C Dėl besiplečiančių rinkų ir išaugusios paklausos, efektyvėja gamyba, nes susidaro sąlygos geriau išnaudoti masto ekonomijos teikiamus privalumus. Grįžtant prie lyginamojo pranašumo teorijos principų, galima teigti, jog laisvoji prekyba leidžia žymiai efektyviau paskirstyti įvairių šalių turimus išteklius ir užtikrinti, kad jos gaus didžiausią galimą naudą(Bernatonytė, 2006). Protekcionizmas. Dalia Bernatonytė (2011) apibūdina protekcionizmą, kaip tam tikrą valstybės ekonominę politiką, kuria norima apsaugoti vietinę ekonomiką nuo kitų valstybių konkurencijos. Protekcionizmo šalininkai remiasi prielaida, kad dėl skirtingo atskirų šalių ekonominio potencialo ir konkurencingumo, laisvas prekių judėjimas gali būti žalingas mažiau išsivysčiusioms šalims, t. Vietinės gamybos apsauga ir skatinimas. Apsaugomi šalies gamintojai, mažinamas nedarbas, didinamos biudžeto pajamos. Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad kitos šalies prekėms įvedus muitą, ji gali į tai atsakyti taip pat įvesdama specialųjį muitą, taip abi šalys praranda potencialią naudą, mažėja abiejų ekonominis efektyvumas. Naujų šakų apsauga. Argumentuojama, kad gamintojų apsauga yra tik laikina, nes žengiama į naują šaką, o vėliau apsaugos bus galima atsisakyti, nes ji bus konkurencinga pasaulio mastu. Valstybės biudžeto pildymas. Muitų mokesčiai – vienas iš būdų papildyti šalies biudžetą. Apsaugant pasaulio mastu nekonkurencingas sritis, atsiranda galimybė vietinėje rinkoje vystytis tam tikroms gamybos sritims, ypač tai aktualu į industrializaciją žengiančioms agrarinėms šalims, nes jos būtų visiškai nepajėgios gaminti produkciją pasaulinio lygio kaštais. Dempingas. Prekių pardavimo ir paslaugų tiekimo užsienio rinkose kaina, kuri gerokai mažesnė už vidaus rinkos kainą arba net už savikainą. Embargas. Embargas – draudimas iš vienos šalies į kitą įvežti arba išvežti bet kurios rūšies prekes. Trečioji sritis – moralės ir tradicijų apsauga, kai dėl jų skirtumų viena šalis atsisako įsileisti kitos šalies produkcijos. Tarptautinės prekybos priemonės. Muitai ir jų samprata. Muitai – netiesioginiai valstybės mokesčiai, kuriais apmokestinamos eksportuojamos ir. Importuojamos prekės. Muitai taikomi siekiant apsaugoti šalies vidaus rinką nuo užsienio šalies gamintojų konkurencijos, norint apriboti vidaus pramonei reikalingų žaliavų išvežimą, siekiant kontroliuoti eksportą ir importą. Fiskalinę funkciją. Tai taikytina tiek eksporto, tiek importo muitams, kadangi šie  pinigai patenka į valstybės biudţetą. Protekcinę funkciją. Tai taikytina tik importuojamų prekių muitams, kadangi valstybė  jais siekia apsaugoti vietinių gamintojų prekes nuo uţsienio gamintojų prekių konkurencijos. Balansavimo funkciją. Ją vykdo muitai eksportuojamoms prekėms, kurių eksportas valstybei yra nepageidaujamas, arba prekėms, kurių kainos vidaus rinkoje yra žemesnės negu pasaulinėje rinkoje. Muitai turi ir neigiamas pasekmes – stabdo ekonomikos vystymąsi, kadangi mažina tarptautinės prekybos apimtis. Muitai gali būti suskirstyti pagal šiuos kriterijus pagal kilmę, pagal prekių kryptį, tikslą, taikymą, pagal apmuitinimo pagrindą, apmuitinimo laiką. Muitų tarifai, tai yra muitų skaičiavimo būdai, yra skirstomi į specifinius, vertybinius bei mišrius. Muitų rūšys Lietuvoje. Vis labiau liberalizuojant tarptautinę prkybą, mažesniu mastu taikomos tarifinės priemonės, tačiau didesniu - netarifinės prekybos priemonės, kurios tampa prekybos kliūtimis ir gali kelti grėsmę užsienio prekybai realizuoti. Muitų tarifai ir tarifinės kvotos. Taikoma pagal įsipareigojimus PPO, taip pat įsipareigojimai pagal preferencines sutartis (laisvosios prekybos ir muitų sąjungos sutartys), pagal bendrosios preferencijas besivystančioms šalims bei vidinius poreikius ir konkurencingumo padėtį.  Taikomas ES muitų tarifas žaliavoms yra labai nedidelis arba nulinis. Kiekybiniai apribojimai. Techninės kliūtys prekybai.  Sanitarinės fitosanitarinės priemonės.  Antidempingo priemonės.  Netarifinės priemonės.  Kompensacinės priemonės.  Protekcinės priemonės.  Valstybės parama Pramonei ir Žemės ūkiui. Netarifiniai apribojimai taikomi siekiant įvairių tikslų. Apsaugoti gyventojų sveikatą ir gyvybę. Apsaugoti aplinką gyvūnų, augalų, sėklų vežimo apribojimai ir pan. Apsaugoti visuomenės moralę( narkotinių medžiagų, alkocholio vežimo apribojimai). Apsaugoti kultūrą. Užtikrinti nacionalinį saugumą. Apsaugoti valstybės ekonominius interesus. (Radžiukynas, 2011). Išvados. Valstybė, dalyvaudama tarptautinėje prekyboje, veda atitinkamą prekybos politiką, kuri yra viena iš ekonominės politikos sudedamųjų dalių. Valstybė protekcionistinę politiką vykdo įvairiomis priemonėmis. Naudota literatūra. Bernatonytė D. Tarptautinės prekybos pagrindai. Kaunas Technologija. Radžiukynas J. , Rimkus V. ir kt. Europos Sąjungos bendroji prekybos politika. Snieška V. ir kt. Makroekonomika. Kaunas Technologija. Lapinskaitė Užsienio prekybos priemonės ir jų poveikis, Vilnius.


Temos aktualumas. Šalys prekiauja viena su kita, nes gali įsigyti užsieninių prekių pigiau, negu pačios šalys gali pasigaminti. Dabartinėmis sąlygomis nė viena šalis negali pasiekti ekonominio augimo, aktyviai nedalyvaudama tarptautinėje prekyboje, tad ši tema yra visiems labai aktuali.

Šia tema dauga rašo Bernatonytė D. ,Radžiukynas J. , Rimkus V. ir kt., Snieška V.

Tyrimo problema - išsiaiškinti kokios yra tarptautinės prekybos pagrindinės formos ir priemonės, jų trūkumai ir privalumai.

Šio darbo tikslas yra susipažinti su tarptautinės prekybos politikos formomis bei priemonėmis.

Valstybė protekcionistinę politiką vykdo įvairiomis priemonėmis; jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečių tikslų. Siekti vieno tikslo galima skirtingomis priemonėmis, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje valstybė pasirenka vieną ar kitą jų derinį. Valstybė dažnai teikia rekomendacijas ir skatina ūkio subjektus vykdyti tam tikrus veiksmus, ir tai dažnai duoda teigiamų rezultatų. Plačiausiai paplitusi tarptautinės prekybos apribojimo priemonė yra įvežimo muitas, kurį moka importuotojas vyriausybei.

2.1 Muitai ir jų samprata

Muitai – netiesioginiai valstybės mokesčiai, kuriais apmokestinamos eksportuojamos ir

Fiskalinę funkciją.

Protekcinę funkciją.

Balansavimo funkciją.

Muitai turi ir neigiamas pasekmes – stabdo ekonomikos vystymąsi, kadangi mažina tarptautinės prekybos apimtis. Taip pat šalių įvesti muitai dažnai sukelia prekybinius nesutarimus. Šie nesutarimai griauna visos tarptautinės prekybos stabilumą ir smukdo pasaulinę ekonomiką. Muitai padidina vartotojų mokamus mokesčius, kadangi padidėja prekės kaina.

Muitai gali būti suskirstyti pagal šiuos kriterijus: pagal kilmę, pagal prekių kryptį, tikslą, taikymą, pagal apmuitinimo pagrindą, apmuitinimo laiką. Dar yra skiriami ir pagal bendruosius muitus, specialiuosius muitus, antidempingo, kompensacinius ir protekcinius muitus.

Muitų tarifai, tai yra muitų skaičiavimo būdai, yra skirstomi į specifinius, vertybinius bei mišrius. (Bernatonytė, 2011).

importo muitus, renkamus įvežant prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

eksporto muitus, renkamus už prekes, eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

specifiniai muitai, nustatomi kaip fiksuota pinigų suma, tenkanti natūriniam prekės matavimo vienetui;

vertybiniai muitai, nustatomi kaip fiksuotas procentas nuo prekės muitinės vertės;

mišrieji muitai, kai specifiniai muitai derinami su vertybiniais muitais.

protekciniai muitai, imami, kai dėl į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamų prekių, vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją.

nuolatiniai muitai, mokami už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir eksportuojamas iš jos prekes, laikantis nuo metų laiko nepriklausančios muitų normos;

Tarptautinės prekybos formos. (2015 m. Gruodžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautines-prekybos-formos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:24