Tarptautinės privatinės teisės konspektas


Teisės konspektas. Bendros pastabos apie kursą „ Tarptautinė privatinė teisė “. Tarptautinės privatinės teisės samprata. Tpt raida. Pagrindinės šiuolaikinės TPT tendencijos. TPT sąvoka. TPT reguliavimo dalykas. TPT reguliavimo metodas. Tpt ir tvt santykis. TPT šaltiniai. Lrkt nutarė. Lex mercatoria. Teisės normų kolizijos samprata. Kolizinių normų rūšys. Kolizinės normos struktūra. Apimtis ir ryšys. Pagrindinės kolizinės nuorodos – pagr. KN principai. Lex personalis. ( lex domicilii ( lex patriae Lex loci actus. Lex loci laboris. Kolizinių normų taikymas ir aiškinimas. Materialiosios ir proceso teisės atribojimas. Procesinės teisės dalimi laikytina. Pagrindinis ir pagalbinis teisinis santykis. Grąžinimas ( renvoi Lex fori. Vienašalį renvoi. Viešosios tvarkos išlyga ( ordre public Imperatyvios normos. Tarptautiniai pervežimai. Tarptautinių pervežimų samprata ir bendras apibūdinimas. Tarptautiniai krovinių vežimai keliais CMR konvencija. Savarankiškai perskaityti. X tema. Tarptautiniai atsiskaitymai. Bendros pastabos. Pagrindinių tarptautinių atsiskaitymo būdų bendras apibūdinimas. Čekių formos reikalavimus. Asmenų teisinio statuso reguliavimas tpt. Fizinių asmenų teisinės padėties pagrindiniai bruožai TPT ėje. Gyvenamosios vietos. Siejimo principai. Fizinio asmens teisinis statusas. Kuri yra jo nuolatinė gyv. Vieta teisę. Nuolatinė gyvenamoji vieta Nuolatinę gyvenamoji vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas. Tam tikrų asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo principai. Praktiškai visose dvišalėse sutartyse taikomas pilietybės principas. Fizinių asmenų civilinis teisnumas ir veiksnumas nustatomas pagal jų. Sutartyje dėl teisininės pagalbos ir teisinių santykių , su Armėnija , Ukraina , Moldova , Rusijos Federacija Bendra LR CK nustatyta taisyklė.


Tarptautinės privatinės teisės („TPT“) pagrindinė savybė yra taikytinos teisės nustatymas tarptautinio privatinio pobūdžio santykiams, kitaip tariant – įstatymų kolizijos (angl. conflict of laws) sureguliavimas.

Ši teisės šaka be įstatymų kolizijos klausimų apima taip pat ir teismų jurisdikcijų kolizijas, tarptautinį civilinį procesą bei tarptautinio pobūdžio privatinių teisinių santykių tiesioginį sureguliavimą.

Tarptautinės privatinės teisės analizė ir suvokimas neatsiejamas nuo tarptautinės viešosios teisės („TVT“) ir civilinės teisės („CT“) pažinimo, taip atskleidžiant ypatingos teisės šakos – TPT – vietą teisinėje sistemoje.

Šios teisės šakos studijos suteikia galimybę pažinti ne tik tarptautinius teisinius šaltinius, tačiau ir skirtingų teisinių sistemų, šeimų, tradicijų kompromiso rezultatus, kurie pasireiškia priimant tarptautines sutartis, unifikuojančias TPT normas.

TPT teisės studijų neatsiejama dalis yra šios teisės šakos istorijos nagrinėjimas, formavimosi, vystymosi tendencijų analizė, tokiu būdu atskleidžiant šiuolaikines TPT tendencijas, pvz., informacinių technologijų įtaka TPT šaltinių kaitai ir kūrimui.

TPT studijos apima ne tik šios teisės šakos sampratą, jos šaltinių charakteristiką ir ypatumų analizę, tačiau taip pat ir teisės normų kolizijos sampratos, kolizinių normų veikimo, jų aiškinimo ir taikymo klausimus. Be to, ši disciplina apima ir asmenų teisinio statuso, nuosavybės, sutartinių, prievolinių, šeimos ir daiktinių teisinių santykių reguliavimo klausimus. 1980 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, tarptautinių pervežimų ir atsiskaitymų teisinė analizė taip pat patenka į TPT studijas.

TPT studijos tampa vis aktualesnė plečiantis tarptautiniams verslo santykiams ir vis dažniau susiduriant su tarptautinio pobūdžio privatiniais teisiniais ginčais. Šio kurso pagrindinis tikslas ne tik supažindinti su specifine teisės mokslo disciplina, tačiau ir suteikti žinių, kurios padėtų teisingai pasirinkti taikytiną teisę ir ginčų sprendimo vietą sprendžiant ginčą, turintį užsienio elementą.

ūkinės komercinės veiklos internacionalizavimas. Anksčiau tos problemos nebuvo, kadangi ūkinė veikla vyko daugiausiai toje pačioje jurisdikcijoje. Veiklai įgaunant tarptautinį pobūdį, iškyla teisingo sutarties sudarymo, vykdymo, užtikrinimo problemos, kyla klausimas, kokios valstybės teisės nuostatos turi būti taikomos;

Jeigu valstybės neturėtų skirtingų teisinių sistemų, TPT taip pat būtų sunku įsivaizduoti, kadangi nebūtų šios teisės šakos gvildenamų problemų.

Pačioje Romoje buvo laikomasi principo, kad teisė taikoma priklausomai nuo to, koks teismas sprendžia ginčą. Taip buvo įtvirtintas teismo vietos valstybės principas – lex fori.

Barbarai į Romą atnešė savo taisykles. Kadangi jie neturėjo ryšių su teritorija, buvo remiamasi asmeninės teisės principu, t.y. taikytina teisė siejama su asmeniu, o ne konkrečia teritorija. Taigi koegzistavo keletas teisės sistemų ir klestėjo personalinės teisės taikymo principas – kiekvienas asmuo turėjo paklusti savo nacionalinės teisės principams.

Visa tai lėmė mokslinės TPT doktrinos atsiradimą. Ši doktrina buvo išdėstyta itališkoje statuto doktrinoje, kurios pirmieji atstovai buvo XII-XIII a. glosatoriai. Jie sprendė teorines kolizijų problemas, kurios atsirasdavo praktikoje. Žymiausias iš šių glosatorių – Akursas; jo veikalas „Didžioji Akurso glosa“ 1228 m. Šis veikalas tapo vėlesnių studijų objektu. Akurso pagrindinis principas buvo lex patria: „Bolonietis, esantis Medenoje, negali būti teisiamas pagal Medenos statutus“.

Jų pagrindinis indėlis – atskyrė procesinę ir materialinę teisę. Jie teigė, kad procesinei teisei visada taikomas lex fori principas, o materialinei teisei jie siūlė locus regi actum principą. Jie taip pat suformulavo lex loci delicti principą. Jų darbuose randama visuomenės intereso idėja.

Taigi kyla klausimas – kada atsirado TPT? Žymus teisės mokslininkas Asser‘as teigė, kad Senovės Romoje TPT nebuvo. TPT atsirado viduramžiais kaip atsakas į svarbų prekybos vystymąsi Italijoje, kur visi miestai buvo ekonomiškai galingi, o teisė skyrėsi.

Jau minėtas postglosatorius Baldė sprendė taip vadinamą „anglų klausimą“ (questio angline) – pagal kokios valstybės įstatymus turtą turėtų paveldėti anglas? Italijoje galiojo nuostata, kad turtui taikoma vietos buvimo teisė, o Anglijoje svarbiausia – teisė, susijusi su asmeniu, turi būti taikomas lex patria principas. Taigi Baldė pasiūlė tokį sprendimo variantą: jeigu anglas miršta, visas jo turtas paveldimas pagal Anglijos įstatymus, o turtas, esantis Italijoje – pagal atitinkamo miesto įstatymus.

Svarbiausi asmenys: Šarlis Dumulenas (1500-1566 m.) ir Bertrand d‘Argentre (1519-1590 m.). Jų nuomonės nebuvo tapačios. Dumulenas gilinosi į sutartims taikytiną teisę ir suformulavo pagrindinius principus, kurie taikomi ir iki šiol: šalys turi teisę susitarti, kurios valstybės teisę taikyti, o nesant susitarimo – turėtų būti taikomas lex loci actum principas.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 43 puslapiai (25640 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 118 KB
  • Tarptautinės privatinės teisės konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
Tarptautinės privatinės teisės konspektas. (2015 m. Gegužės 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautines-privatines-teises-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:34