Tarptautiniai ekonominiai santykiai kursinis


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Tarptautinės prekybos politika. Tarptautinės prekybos politikos formos. Tarifinės tarptautinės prekybos politikos priemonės. Netarifinės tarptautinės prekybos politikos priemonės. Tarptautinės prekybos reikšmė. Tarptautinis darbo jėgos judėjimas. Tarptautinio darbo jėgos judėjimo priežastys. Migracija Lietuvoje. Mokėjimų balansas. Tarptautiniai valiutiniai santykiai. Tarptautinės valiutinės operacijos. Tarptautinis kapitalo judėjimas. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje. Tarptautinė ekonominė politika. Lietuvos ekonominės politikos raida. Išvados. Literatūros sąrašas.


Importuojant prekės kainą vidaus rinkoje naudojant specifinius muitus galima apskaičiuoti pagal šią formulę:

vertybinių muitų dydis nustatomas kaip fiksuotas procentas nuo vežamos prekės vertės arba kainos. Šių muitų privalumas – galimybė palaikyti vienodą vidaus rinkos apsaugos lygį nepriklausomai nuo prekės kainos svyravimų. Kinta tik biudžeto pajamos. Jų trūkumas – būtinas prekės vertės muitinis įvertinimas, norint taikyti muitą. Kadangi prekės kaina gali svyruoti veikiant daugybei ekonominių (pvz., valiutos kursas ar palūkanų norma) ir administraciniams (pvz., muitinis reguliavimas) veiksniams, vertybinių muitų naudojimas susijęs su objektyviu vertinimu ir labai dažnai piknaudžiavimu.

Importuojamos prekės kainą vidaus rinkoje, taikant vertybinius muitus, galima apskaičiuoti pagal šią formulę:

kompensaciniai muitai nustatomi tomns importuojamoms prekėms, kurias gaminant tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojamos subsidijos, ir jeigu dėl tokių prekių importo patirta nuostolių vietiniams tokių prekių gamintojams;

išlyginamaisiais muitais prekės apmokestinamos, norint išlyginti importinių ir savos gaybos produkcijos kainas;

antidempinginiai muitai taikomi, kai prekės įvežamos į šalį žymiai mažesne kaina nei ji yra nusistovėjusi savoje šalyje, kartais žemesne už savikainą.

pastoviųjų muitų tarifų dydis negali kisti priklausomai nuo aplinkybių. Daugumoje šalių taikomi muitai, kurių tarifų lygis yra pastovus;

kintamųjų muitų tarifų dydis gali keistis priklausomai nuo pasaulinių ir vidaus kainų lygio, valstybinių subsidijų lygio.

Tarifinė kvota (angl. Tariff quota) – tai iš anksto nustatyta prekės vertė ar kiekis, kuris gali būti importuojamas per tam tikrą laikotarpį taikant mažesnius, nei nustatyta muitus; kintamųjų importo muitų atmaina.

Šiame skyrelyje panagrinėsime netarifines tarptautinės prekybos politikos priemones, jų naudojimo priežastis.

Kiekybiniai apribojimai (quantative restrictions) – administracinė netarifinio valstybės prekybos reguliavimo forma, nustatanti leidžiamų importuoti ar eksportuoti prekių kiekį ir nomenklatūrą.

Kvota (quota) – kiekybinė netarifinė priemonė eksportuojamų ir importuojamų prekių nustatytam kiekiui ar sumai, numatytam laikotarpiui apriboti.

Eksporto – tai vyriausybės nustatyta didžiausia leidžiama produkcijos eksporto apimtis;

Importo – tai vyriausybės nustatyta didžiausia leidžiama produkcijos importo apimtis.

Licencija (lincense) – specialus dokumentas, kurį valstybiniai organai išduoda užsienio ekonominių ryšių dalyviams. Licencija suteikia teisę išvežti arba įvežti prekes į užsienį.

Vienkartinė – tai raštiškas leidimas vienerių metų laikotarpiui prekes įvežti arba išvežti, išduodamas šalies vyriausybės konkrečiai firmai vienam išorinės prekybos sandoriui įvykdyti;

Globalinė – leidimas įvežti ar išvežti nurodytą prekę į bet kurią pasaulio šalį nustatytam laikotarpiui, neapribojus kiekio ir kainos;

Savanoriški eksporto apribojimai (voluntary export restraint) – tai kiekybiniai eksporto apribojimai, paremti vieno iš prekybinių partnerių įsipareigojimu apriboti ir neplėsti eksporto apimties.

Šios trys prielaidos suvokiamos kaip sąlygos tai prekybai vykti. Tačiau būtina išsiaiškinti kokią įtaką tarptautinė prekyba daro kiekvienos šalies gamybai, vartojimui bei gerovei.

Tarptautinis darbo jėgos judėjimas arba migracija - tai gyventojų persikėlimas iš vienos valstybės į kitą valstybę tam tikram laikotarpiui.

Tarptautinį darbo jėgos judėjimą veikia daugybė priežasčių. Didžiausią reikšmę darbo jėgos migracijai turi ekonominiai motyvai. Visos darbo jėgos priežastys skirstomos į dvi dalis, t.y. į makrolygio ir į mikrolygio veiksnius.

Antras paveikslėlis parodo eksporto ir importo apimtis (mlrd. LT), eksportą ir importą eliminavus sezono įtaką, bei 3-čio laipsnio abiejų kreivių polinomą. Visu pirma krenta į akis tai, jog eliminavus sezono įtaką, matomas eksporto sulėtėjimas, kol tuo tarpu, sezono įtakos eliminuotas importas auga. Taigi, Lietuvos prekybos balansas yra neigiamas ir didėja. Tai iš dalies galima paaiškinti lengvu Lietuvos vartojimo atsigavimu, arba tiksliau, dar pakankamai optimistiniais vartotojų lūkesčiais. Tačiau akivaizdus ir bendras visų kreivių augimo lėtėjimas, suponuoja, jog po 2009 m. patirtos krizės importo ir eksporto kiekiai yra atsistatę, tad artimiausiu metu begalime tikėtis tik gana nežymaus augimo. Tam įtakos turi tiek palyginamoji bazė, tiek faktas, jog Europoje kol kas sunku numatyti ekonominio vystymosi raidą. Visgi Lietuvos eksportas nepradėjo ženkliai blogėti, kaip buvo manyta, dėl nepablogėjusios ekonominės situacijos pagrindinėse Lietuvos eksporto šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Suprantama, šioje vietoje būtų galima plėtoti eksporto duomenų analizę, tačiau tai nėra šio straipsnio tikslas. Prognozė: jeigu Euro Zonos krizė labiau nepaveiks Lietuvos eksporto partnerių, o Amerikos ekonomikos atsigavimas atstos Kinijos ekonomikos augimo atokvėpį, galima tikėtis metinių eksporto augimo tempų lėtėjimo artimiausiu metu, tačiau staigaus ir netikėto lūžio tūrėtume išvengti.

Tarptautiniai ekonominiai santykiai kursinis. (2014 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautiniai-ekonominiai-santykiai-kursinis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:52