Tarptautiniai mokesčių teisės aspektai


Finansų referatas. Įvadas. Europos Sąjungos mokesčių teisės norminiai aktai, šių teisės aktų vieta Lietuvos Respublikos mokesčių teisės sistemoje. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, sudarytos mokesčių teisės srityje ir jų rūšys. Tarptautinių sutarčių dvigubo apmokestinimo išvengimo srityje ypatumai. Šaltiniai.


Po Antrojo pasaulinio karo Europos ekonominis potencialas sumažėjo mažiausiai 50 proc., o finansų sistema visiškai žlugo. Siekiant atgaivinti ir skatinti Europos ekonominį augimą buvo įsteigtos trys Europos Bendrijos:

Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) 1958 m.

Europos ekonominė bendrija (EEB) 1958 m.

1967 metais Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija bei Euratomas buvo pavadintos Europos bendrija (EB). Vis stiprėjantis Vakarų Europos valstybių bendradarbiavimas apėmė naujas veiklos sritis, daugėjo Europos bendrijos narių. Galiausiai, 1992 metais Mastrichte (Maastricht, Nyderlandai) buvo pasirašyta Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis, kuriai įsigaliojus 1993 metų lapkričio 1 dieną pradėta oficialiai vartoti Europos Sąjungos pavadinimą.

Taip pat žinoma, jog ES biudžetą formuoja mokesčiai, kurie yra patvirtinti norminių aktų dėka. Šie teisės aktai užima svarbią vietą mokesčių teisės sistemoje. Be mokesčių teisės norminių aktų, reikalingos ir aktualios yra tarptautinės sutartys, kurios gali padėti išvengti dvigubo apmokestinimo.

Pagrindinis aktas – Europos Bendrijos sutartis. Ji suteikia teisę valstybėms narėms savarankiškai priimti didžiąją dalį sprendimų susijusių su mokesčiais, tačiau valstybių narių priimti sprendimai neturi prieštarauti pagrindiniams Europos Bendrijos sutarties principams - keturių laisvių: asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo užtikrinimui.

pirminius teisės aktus: Steigiamąsias sutartis (Europos ekonominės bendrijos, Euratomo, Europos anglių ir plieno bendrijos);

svarbius dokumentus, tokius kaip Mastrichto sutartis, 1975 m. Biudžeto sutartis, Suvestinis Europos aktas);

konvencijas ir kitus susitarimus, sudarytus tarp pačių valstybių narių.

Išvestinės teisės aktai yra visuma teisės normų, priimtų pagal steigiamąsias sutartis (tai detalizuojantys teisės šaltiniai reglamentuojantys atskirų ES veiklos sričių reguliavimą). Pagal Europos Bendrijos sutartį, išvestinės teisės šaltiniai skirstomi į privalomus ir neprivalomus. Privalomi teisės aktai yra reglamentai, direktyvos ir sprendimai, o neprivalomi – oficialios nuomonės ir rekomendacijos.

Reglamentai – privalomi visa apimtimi (nei valstybių narių valstybinio administravimo institucijos, nei privatūs asmenys neturi išimtinių teisių nesilaikyti reglamentuose numatytų normų) ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse teisės aktai. Šalys narės privalo užtikrinti jų veikimą bei tam tikrais atvejais priimti juos įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus. Pavyzdžiui, valstybės narės negali vienašališkai išimtine tvarka suteikti lengvatų reglamento nustatytiems importo mokesčiams. Reglamentas įsigalioja visoje Europos Sąjungoje iškarto po to, kai yra paskelbiamas Europos Bendrijų „Oficialiajame leidinyje“ arba nuo reglamente nurodytos datos.

  • Finansai Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2241 žodis)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Tarptautiniai mokesčių teisės aspektai
    10 - 5 balsai (-ų)
Tarptautiniai mokesčių teisės aspektai. (2015 m. Gruodžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautiniai-mokesciu-teises-aspektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:34