Tarptautiniai strateginiai aljansai (2)


Vadybos savarankiškas darbas. Įvadas. Šaltinių apžvalga. Išvados. Literatūra.


Apibendrinus visus šaltinius galima pastebėti, jog nors autoriai ir pateikia skirtingus strateginio aljanso apibrėžimus, visgi pagrindiniu galima laikyti pirmajamae apžvelgtame šaltinyje minėtą Mocklerio apibrėžimą, kuris teigia, jog strateginiai aljansai – tai susitarimai tarp kompanijų (partnerių) stengiantis pasiekti bendrų interesų. Taip pat svarbu suprasti tai, jog srateginių aljansų nauda bus tik tuomet, kai dvi susikooperavusios įmonės patirs didesnę naudą nei patiria veikdamos atskirai. Šį teiginį puikiai atspindi Mareko Zaboj moksliniame straipsnyje išskirta formulė (NPV (A + B) > NPV (A) + NPV (B)). O siekiant užtikrinti efektyvų žinių perkėlimą ir organizacinį mokymąsi, puikiai padeda Rolland ir Chauvel (2000) šešių veiksnių modelis. Tačiau net ir tuo atveju, kai įmonės susikooperuoja, visgi kaikurioms iš jų gali kilti įvairių grėsmių iš partnerių, todėl prieš kooperuojantis į strateginius aljansus, vertėtų apgalvoti visus „už“ ir „prieš“ argumentus.

Tarptautiniai strateginiai aljansai (2). (2013 m. Gruodžio 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautiniai-strateginiai-aljansai-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:20