Tarptautinio krovinių vežimo geležinkelių transportu teisinis reglamentavimas


Logistikos kursinis darbas.

Socialinių mokslų kolegijos verslo ir vadybos katedra transporto ir logistikos verslas tarptautinio krovinių vežimo geležinkelių transportu teisinis reglamentavimas. Darbo metodai ir priemonės. Darbo rezultatai ir jų aptarimas Išvados ir pasiūlymai Literatūra. Įvadas Temos aktualumas. Lietuvos Geležinkelio istorija. Geležinkelio infrastruktūra Transporto infrasatruktūros priemonės numatomos įgyvendinti iki 2025 metų. Bėgių kelio elementai. Bėgių kelio techniniai ir eksploatacijos rodikliai. Lokomotyvų ir vagonų depai. Geležinkelio linijų ekonominiai ir techniniai tyrinėjimai. Ekologiniai reikalavimai keliami geležinkeliams. Geležinkelių transporto terminalai. Riedmenų traukos jėgos. Geležinkelių teisinė apžvalga Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso apžvalga. Geležinkelių įmonių licencijavimas. Keleivių teisės ir pareigos. Geležinkelio transporto lengvatos. Geležinkelio transporto rodikliai. Krovinių ir keleivių vežimo planavimas.


Pasak Butkevičiaus (2011) transportas yra viena iš svarbiausių šalies ūkio šakų. 2007 m. Lietuvos transporto sektoriaus BVP siekė 10,4 %, lyginant su 2006 m., jis padidėjo net 9,6 %. 2007 m. svarbi vieta atiteko geležinkelių transportui. Tais metais jis sudarė net 35,9 % visos tarptautinio vežimo apimties. Bet XX a. Pabaigoje geležinkelių transportą aplenkė kelių transportas, nes tuo metu labai išaugo transporto srautai, o kelių transportas labiau prisitaikė prie tų laikų ekonomikos reikmių.

Darbo problema: Kaip vystėsi Lietuvos geležinkelio transporto istorija? Kokios yra pagrindinės geležinkelio transporto infrastruktūros priemonės ir elementai? Kokie įstatymai reglamentuoja geležinkelių transportą?

Geležinkeliai Lietuvoje pasirodė Rusijos imperijos laikais. Lietuvoje pirmas traukinys akeliavo 1860 m. rugsėjo 4 d. Į Vilnių. Lietuviško geležinkelio praeitis buvo sunki. Pirmas lietuviškas traukinys pasirodė tik po metų, geležinkelio pradžios Lietuvoje. Šis traukinys 1919 m. liepos 6 d. keliavo iš Kaišiadorių į Radviliškį.

Tais laikais prie Lietuvos geležinkelių infrastruktūros labiausiai prisidėjo rusai ir vokiečiai. Jie visai nepaisė Lietuvos ekonominių interesų. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ūkininkai sudarė 80% šalies gyventojų, todėl jie tapo beveik vieninteliai, kurie gamino ir vartojo materialines gėrybes. Valdžia turėjo pasirūpinti, kad jie būtų visokeriopai remiaimi, nes tik tada galėjo plėstis šalies gamyba, pramonė bei prekyba. O tas turėjo lemti vidaus ir tarptautinį susisiekimą. O susisiekimas, kuris buvo rūpestingai tvarkomas buvo laikomas nepriklausomos valstybės pagrindu. Tačiau geležinkelis pelną Lietuvai pradėjo nešti tik 1926 metais.

Per 20 nepriklausomų Lietuvos metų geležinkelis labai patobulėjo. Tų laikų vyriausiasis kelių direktorius tametiniame „Geležinkelininko“ laikraštyje rašė: „esame tiek susitvarkę, kad jie susisiekimo požiūriu prilygsta kaimynų ir Vakarų Europos valstybių feležinkeliams. Šiandien mūsų geležinkeliai ne tik gerai aptarnauja vidaus susisiekimo reikalus, bet ir dalyvauja tarptautiniame keleivių ir prekių susisiekime, o tai rodo, kad geležinkeliai techniškosios eksploatacijos ir saugumo požiūriais yra tinkamoje aukštumoje“.

1919-1940 m. buvo nutiesti plieno keliai iš Kazlų Rūdos į Šeštokus, iš Kužių į Kretingą, buvo pastatyti tiltai, rekonstruoti I pasaulinio karo metais pastatyti Mankiškio-Lauksargių, Šiaulių-Joniškio, Kretingos-Skuodo ir kt. ruožai, kurie leido traukiniams vežti kelevius 110km atstumą, 120km/h greičiu.

Kai 1918 m. buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir buvo atgauti geležinkeliai, labai trūko kvalifikuotų darbininkų, nes dauguma buvo pasitraukę dirbti į Rusiją, Lenkiją, Vokietiją. Paguoda buvo tame jog iš Rusijos ėmė grįžti lietuviai, kurie ten studijavo ir baigė mokslus. Tik bėda buvo tame, kad mokydamiesi Rusijoje jie rusišką ir kalba kalbėjo. Todėl buvo imtasi priemonių, kad darbuotojai prisimintų lietuvių kalbą, o tie kas visai jos nemokėjo, privalėjo išmokti.

1927 m. buvo mokoma lietuvių kalbos ir surengti egzaminai darbuotojams mažiau žinantiems lietuvių kalbą. Kas neišlaikydavo egzaminų, gakėjo puse metų ruoštis tam kad perlaikyti, o kas ir šios progos neišnaudodavo, buvo siunčiamas dirbti žemesnes pareigas arba turėdavo visai palikti šį darbą.

Pasak Vasiliausko (2005), Baublio (2005) kiekvienas geležinkelis yra sudarytas iš dviejų lygiagrečių metalinių juostų, kurios turi būti lygios ir stiprios. Nuo geležinkelio pradžios geležinkelių bėgiai buvo mediniai, vėliau ketiniai, o dabar jie yra gaminami iš plieno. Plieniniai bėgiai leidžia vežti didelius svorius naudojant ne labai dideles traukos jėgas. Kai yra statomi geležinkeliai, neretai kyla topografinių kliučių. Tam kad jas įveikti gali būti reikalingi tiltai, viadukai arba tuneliai, kurie reikalauja brangios priežiūros, be to ir pati jų statyba nėra pigi. Bet išlaidų reikalauja ne tik keliai, bet ir kitos priemonės užtikrinančios geležinkelių eismą, tokios kaip tiekimo įrenginiai, signalizacijos ir stotys.

  • Logistika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Edvinas
  • 20 puslapių (5515 žodžių)
  • Kolegija
  • Logistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 125 KB
  • Tarptautinio krovinių vežimo geležinkelių transportu teisinis reglamentavimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Tarptautinio krovinių vežimo geležinkelių transportu teisinis reglamentavimas . (2017 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautinio-kroviniu-vezimo-gelezinkeliu-transportu-teisinis-reglamentavimas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 09:59