Tarptautinio valiutos fondo veikla


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Tarptautinis valiutos fondas. Įkūrimo istorija. Tarptautinio Valiutos Fondo veikla tikslai ir funkcijos. Tarptautinio Valiutos Fondo struktūra. Narystė Tarptautiniame Valiutos Fonde. Šalių įtaka balsavime, sprendimų priėmime. Tarptautinis Valiutos Fondas ir kvotos. Tarptautinis valiutos fondas ir Lietuva. TVF veikla Lietuvoje. Ekonominės raidos bruožai baigus vykdyti visas TVF programas. Lietuvos ir TVF bendradarbiavimas. Tarptatinio valiutos fondo veikla Europoje. Tarptautinis valiutos fondas ir Europos krizė. Tarptautinio valiutos fondo finansavimas iš Europos Sąjungos šalių. Tarptautinio valiutos fondo sutartys dėl paskolų iš Europos Sąjungos šalių. Išvados. Priedai.


Šio darbo tikslas – susipažinti su tarptautinio valiutos fondu, jo veikla. Išsiaiškinti kaip siejasi TVF su Lietuva bei , išanalizuoti jo veiklą ES šalyse.

Šis kursinis darbas parengtas vadovaujantis vadovėliais, knygomis, dėstytojos parengtomis skaidrėmis, moksliniais straipsniais taip pat naudojantis užsienio literatūra.

TVF teikia rekomendacijas dėl politikos ir finansavimą narių ekonominius sunkumus ir taip pat dirba su besivystančiomis šalimis , siekiant padėti joms pasiekti makroekonominį stabilumą ir sumažinti skurdą .

Vėliau yra tiriamas šalies pareiškėjos ekonominis potencialas. Gautų duomenų pagrindu nustatoma kvotos apimtis.

Pagrindinių kvotos kriterijus – nacionalinių pajamų dydis, tenkantis vienam gyventojui. Kuo turtingesnė šalis yra , tuo didesnė jos kvota.

2.2. Ekonominės raidos bruožai baigus vykdyti visas TVF programas

Ilgesnis bendradarbiavimas gali būti siejamas su tam tikra reputacijos praradimo rizika. Jei šalis per ilgesnį laikotarpį nesugeba išspresti mokėjimo balanso problemų ir turi pratęsti trumpalaikes finansionio bendradarbiavimo su fondu programas, gali susidaryti įspudis, kad problemos yra nuolatinės, o šalies vykdomoji valdžia nesugiaba susitvarkyti. Antrasis argumentas , kodėl buvo abejojama programų reikalingumu , - tai galimas tam tikras jų ir vykdomos integracijosų ES politikos neatitikimas.

Bendradarbiavimas pagal programas turi ir privalumų, ir tam tikrų trūkumų. Programos metu konsultacijoms ir tarptautinei geriausiai praktikai įgyvendinti sudaromos kur kas palankesnės sąlygos, nes vyksta intensyvios ir dažnos ekonominės politikos konsultacijos, stebima, kaip laikomasi prisiimtų įsipareigojimų, aktyviau teikiama techninė pagalba. Pagal programą prisiimti tvirtesni ekonominės politikos įsipareigojimai negu TVF ir šalių kasmetinių ekonominių konsultacijų pagal TVF steigimo sutartie IV straipsnį atveju ir jiem tampa savotiškau ekonominės politikos stabilumo inkaru, didinančiu pasitikėjimą šalies ekonomine politika. Kartu sumažinama populistinių ir neveiksmingų priemonių įgyvendinimo tikimybė. Tai privačiam sektoriui tarsi savotiškas stabilumo garantija, teigiamai veikianti skolinimosi sąnaudų mažėjimą.

Lietuva pirmoji iš Bltijos šalių ryžosi nutraukti bendradarbiavimą programų pagrindu, nors TVF valdančioji valdyba ir siūlė toliau aktyviai bendradarbiauti pasibaigus trejų metų memorandumo galiojimo laikotarpiui.

Programų vykdymas turi ir kai kurių nepageidautinų padarinių : jei ilgą laikotarpį šalis naudojasi fondo finansine pagalba, tai iš dalies yra suvaržomas šalies vyriausybės politikos lankstumas ir manevro galimybės. Galiausiai šaliai tenka prisiimti tam tikras finansines išlaidas. Net ir nesinaudojant fondo lėšomis, reikia mokėti metinį ¼ procento galimos iš fondo pasiskolinti sumos įsipareigojimo užmokestį.

Tarptautinis valiutos fondas teikia politines konsultacijas ir ekonominę analizę bei jų prognozes ES narėms reguliariai (dažniausiai metines), pasikonsultuodamos su atskiromis valstybėmis. IMF projektai 2013-2017 metais prognozuoja produkcijos Europos Sąjungoje augimą 2,25 proc. Jie šiuo metu dar nėra aiškiai apibrėžti, bet potencialios gamybos apimtys susitvarko su užduotimis, netgi geriau, nei buvo tikėtasi. (15 psl)

TVF savo politinėse diskusijose konsultuojasi su 18 atskirų euro zonos šalių atstovais. Panašios diskusijos vyksta ir su kitų valiutų sąjungomis. Kaip dalis euro zonos konsultacijų yra TVF darbuotojų nuomonių mainai su Europos centrinio banko, Europos komisijos ir kitų Europos institucijų, kurios atsakingos už pinigų ir valiutos kurso politikos stebėseną, darbuotojais. Ekonominės perspektyvos ir fiskalinė padėtis euro zonoje taip pat yra įtraukiama į galutinę vertinimo ataskaitą, kaip dalis makroekonominės politikos vertinimo. TVF Europos Sąjungoje yra įtrauktas į bankroto/ nemokumo teisės reformas, įskaitant ir skubių restruktūrizavimo priemonių įvedimo procesus.

Tarptautinis valiutos fondas ir Europos krizė

2008 metų spalio mėnesį, po to, kai pasaulinė finansų krizė pasiekė kulminaciją, Vengrija pasirašė rezervinį susitarimą su TVF. Europos Sąjunga nusprendė teikti Vengrijai paramą ir sutiko prie jos prijungti Tarptautinį valiutos fondą, kaip papildomą finansinės paramos priemonę Vengrijai. Bendras finansavimo paketas Vengrijai sudarė apie 30 bilijonų eurų ( iš kurių 13,3bilijonų Eurų skyrė TVF, o 6,5 bilijonų eurų skyrė ES). Tai buvo pirmas Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo bendras finansavimo projektas iš po kurio EU bendradarbiaudama su TVF parengė būsimų bendrų finansavimo programų planą. Jį rengė pasitelkdamos Vengrijos finansavimo patirtimi. Vykdant tokias, bendras finansavimo programas TVF gali pasitelkti savo patirtimi finansų krizių atvejais, o Europos Sąjunga gali padėti šias programas įtvirtinti platesniame politikos kontekste.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 32 puslapiai (6437 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 355 KB
  • Tarptautinio valiutos fondo veikla
    10 - 4 balsai (-ų)
Tarptautinio valiutos fondo veikla. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautinio-valiutos-fondo-veikla.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:44