Tarptautinis Valiutos Fondas ir veikla Lietuvoje


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Tarptautinis valiutos fondas ir jo veikimo principai. Lietuvos ir Tarptautinio Valiutos Fondo bendradarbiavimo chronologija. Tarptautinio Valiutos Fondas ir Lietuvos bendradarbiavimo programos analizė. Tarptautinio Valiutos Fondo veikla Lietuvoje. Tarptautinio Valiutos Fondo įtaka Lietuvai. Išvados. Bibliografinių nuorodų sąrašas.


Tarptautinio valiutos fondo paskolų suteikimo šalims narėms sąlygos. Šalys narės gali prašyti TVF finansinės pagalbos, jei jos turi mokėjimo balanso problemų, t. y. šalys neturi pakankamo finansavimo savo tarptautiniams mokėjimams vykdyti, taip pat siekdamos apsisaugoti nuo pernelyg skaudžių krizės padarinių, skurdo problemos. TVF paskola šaliai paprastai suteikiama pagal susitarimą, kuris nustato konkrečias politikos kryptis ir priemones, kurias šalis sutinka įgyvendinti. Ekonominės programos, kuriomis grindžiamas susitarimas, yra suformuluojamos šaliai konsultuojantis su TVF ir pateikiamos fondo vykdomajai tarybai. Kai susitarimas yra patvirtinamas, paskola šaliai yra išduodama dalimis, įgyvendinat programą (Janulytė, Juodytė, 2010). TVF šalies narės įsigyjama 25 proc. kvotos dydžio užsienio valiutos „porcija“ vadinama rezervine dalimi. Šios dalies panaudojimas nereikalauja iš šalies procentinių bei komisinių įmokų. Užsienio valiutos lėšos, įgyjamos be rezervinės dalies, dalijasi į 4 dalis po 25 proc. kvotos. Ribinė kredito suma, kurią šalis gali gauti iš TVF, išnaudojusi rezervines ir kreditines dalis, sudaro 125 proc. jos kvotos (Vaškelaitis, 2006).

TVF sukūrė įvairias kreditavimo priemones, kurios yra pritaikytos tenkinti specifinius skirtingų šalių poreikius. Mažas pajamas gaunančios šalys TVF narės gali pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis iš „Pailginto kredito fondo“ (ECF), „Rezervinio kredito poreikio fondo“ (SCF) bei „Greitojo kredito poreikio fondo“ (RCF). Ne lengvatinės paskolos dažniausiai yra teikiamos iš Rezervinių susitarimų (SBA), Lankstaus kredito linijų (FCL), Vidutinės trukmės programų finansavimo (EFF) ir Pailgintų lėšų poreikio fondų (Tarptautinis valiutos fondas, 2011).

Jei narė skolinasi iš TVF, ji moka už tai, kad padengtų TVF operacijų išlaidas, atlygintų narei, kurios valiuta ji skolinasi. Kai TVF skolina lėšas, pritrauktas iš kitų šaltinių, šalis skolininkė sumoka kredito procentus, kuriuos Fondas sumoka subjektui (Vaškelaitis, 2006).

Tarptautinio valiutos fondo suteiktų paskolų ES šalims analizė 2007–2010 metais. 1 paveiksle pateikiami duomenys apie TVF suteiktas paskolas visoms šalims narėms bei Europos Sąjungos šalims narėms 2007–2010 metais.

Remiantis 1 paveikslo duomenimis galima teigti, kad analizuojamu laikotarpiu TVF narėms suteiktų paskolų suma nuolat didėjo. Daugiausiai paskolų šalims narėms TVF suteikė 2010 metais (140,4 mlrd. SST). Mažiausiai paskolų buvo suteikta 2007 metais (8,75 mlrd. SST). Išskirtina tai, kad 2007 metais TVF nebuvo suteikęs jokių paskolų Europos Sąjungos šalims.

Per 2008 metus TVF suteiktų paskolų šalims narėms suma padidėjo 268,69 % (23,5 mlrd. SST). Per šiuos metus Europos Sąjungos šalims buvo suteikta 12,06 mlrd. SST paskolų suma. Ši suma 2008 metais sudarė 37,38 % visų TVF narėms suteiktų paskolų sumos. 2009 metus palyginus su 2008 metais paskolų suma TVF narėms padidėjo 244,54 % (78,9 mlrd. SST), tuo tarpu Europos Sąjungos šalims suteiktų paskolų suma padidėjo daugiau nei du kartus ir siekė 25,13 mlrd. SST. Ši suma 2009 metais sudarė 22,60 % visų TVF suteiktų paskolų sumos. Per 2010 metus TVF narėms suteiktų paskolų suma padidėjo 26,32 % (29,3 mlrd. SST). Paskolų suma Europos Sąjungos šalims padidėjo 82,65 % (20,8 mlrd. SST). 2010 metais Europos Sąjungos šalių gautų paskolų dalis visose TVF suteiktose paskolose buvo lygi 32,69 %.

Tarptautinis Valiutos Fondas ir veikla Lietuvoje. (2015 m. Kovo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautinis-valiutos-fondas-ir-veikla-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:58