Tarptautinis valiutos fondas: vaidmuo, istorija, tikslai, perspektyvos


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Tarptautinio valiutos fondo samprata. Tarptautinio valiutos fondo istorija. Specialūs fondai. Lietuva ir Tarptautinis valiutos fondas. Tarptautinio valiutos fondo vaidmuo. Tarptautinio valiutos fondo perspektyvos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Finansų rinka yra nepaprastai reikšminga pasaulinio ūkio dalis. Per pastaruosius dešimtmečius įvyko daug reikšmingų įvykių ir pokyčių pasaulio ūkio, ekonomikos ir finansų raidoje. Šiems pokyčiams didžiulę įtaką darė globalizacija arba valiutos ir finansų rinkų “globalinė integracija”, besiremianti nacionaline valiutos ir finansų rinkų integracija su eurorinka ir nacionalinėmis valiutos rinkomis į vieną globalinę tarptautinę rinką. Prie visų šių procesų prisidėjo vienas didžiausių lyderių koordinuojant dvišalius ir daugiašalius valsybių veiksmus, veikiančius pasaulinę finansų sistemą, Tarptautinis Valiutos Fondas. Daugelis šią instituciją painioja su Pasaulio Banku ar net gi Centriniu Banku. Taip pat yra manančių, kad tai yra griežta ir prievartinė organizacija, kuri verčia vykdyti fiskalinį teisingumą ar nubrėžianti griežtas ekonomikos ribas. Tačiau Tarptautinis Valiutos Fondas turi kitokį apibrėžimą, kitokius tikslus ir funkcijas, kuriuos išsiaiskinti ir yra šio darbo tikslas.

Darbo tikslas: pristatyti Tarptautinio Valiutos Fondo veiklą.

Darbo uždaviniai:

Pateikti Tarptautinio Valiutos Fondo sampratą.

Apžvelgti Tarptautinio Valiutos Fondo istoriją.

Atskleisti Tarptautinio Vaiutos Fondo tikslus ir funkcijas.

Įvertinti Tarptautiniu Valiutos Fondo perspektyvas.

Tarptautinio valiutos fondo samprata

Kaip ir kiekviena organizacija siekianti įgyvendinti savo tikslus ir įvykdyti užduotis, Tarptautinis valiutos fondas turi savo organizacinę struktūra. Ją sudaro:

Valdytojų taryba. Tai aukščiausias valdymo organas, kuriam priklauso po vieną delegauotą atstovą iš visų 188 šalių narių. Valdytojų tarybą sudaro du komitetai: Laikinasis komitetas (Interim Committee), patariantis valiutinės sistemos funkcionavimo klausimais, ir Vystymo komitetas (Development Committee), teikiantis informaciją apie specifinius besivystančių šalių poreikius. Kiekvienais metai rengiamas Pasaulio banko metinis atsiskaitymas, kurio metu formaliai tvirtinami svarbiausieji TVF sprendimai ir kuriame kiekvienas tarybos narys privalo dalyvauti. Be to, valdytojai posėdžiauja du kartus per metus.

Administracijos vadovas. Jo pareiga vadovauti Tarptautinio valiutos fondo tarnautojams. Už administracijos vadovo paskyrimą atsakinga Vykdytojų taryba.

Ekonomika nestovi vietoje ir juda pirmyn su vis naujais iššūkiais ir išbandymais, tokiu būdu primindama ir Tarptautiniam valiutos fondui, jog reikia primti vis naujus sprendimus ir spręsti naujai atsirandančias problemas. Todėl visą fondo veiklą galimą skirstyti į tam tikrus laikotarpius. Tarptautinis valiutos fondas savo veiklą skirsto į penkis periodus.[5]

Žlunga Brettono Woodso sistema dėl dolerio pervertinimo ir nepavykusio fiksuoto valiutos kurso atgaivinimo. Šalys galėjo pačios spręsti, ką daryti su savo valiuta (išskyrus susieti valiutą su auksu): leisti valiutia laisvai plūduriuoti, susieti su kita valiuta ar valiutų krepšeliu, priimti kitos šalies valiutą, dalyvauti valiutos bloke arba sudaryti pinigų sąjungą. Toks sprendimas padėjo lengviau įveikti naftos kainų šuolius šalims, kurie vyko tuo laikotarpiu. Taip pat buvo teikiamas lengvatinis finansavimas neišsivysčioms šalims.

1970 metų naftos kainų augimas, priversdamas daugelį naftą importuojančių šalių skolintis, bei palūkanų normos didinimas siekiant sumažinti infliaciją iššaukė tarptautinę skolų krizę. Kai 1982 metais krizė prasidėjo Meksikoje, TVF suprato, jog niekam nebus naudos, jei šalis viena po kitos negalės grąžinti skolų. Todėl buvo pradėta raminti iškilusia paniką ir švelninti galimą dar didesnį sprogimą. Siekiant eliminuoti problemą buvo privaloma vykdyti skausmingas reformas šalyse skolininkėse ir naudoti papildomas kooperatines priemones.

Socialiniai pokyčiai Rytų Europoje ir Azijos perversmas (1990 – 2004)

Šiame etape Tarptautinis valiutos fondas vaidino pagrindinį vaidmenį padedant buvusio sovietinio bloko šalims pereinamuojo laikotarpiu iš centrinio planavimo į rinkos veikiamą ekonomiką. TVF šalims teikė politines konsultacijas, techninę pagalbą bei finansines paramas. Baigiantis šiam periodui daugelis šalių sėkmingai perėjo į rinkos veikiamą ekonomiką, o didžioji dalis 2004 metais dar įstojo ir į Europos Sąjungą. Be to, 1997 metais Rytų Azijos valstybės susidūrė su finansine krize. Kiekvienai krizės paveiktai šaliai reikėjo finansinės paramos ir pagalbos keičiant ekonomikos politiką. Ši krizė privertė išmokti tris pamokas: pirma, reikia daugiau dėmesio skirti šalių bankų sektorių silpnumui ir jo poveikiui makroekonominiam stabilumui; antra, tarptautinio kapitalo liberalizavimas sukelia daugiau problemų nei tikėtasi; trečia, po krizės įveikimo turi būti pakoreguota fiskalinė politika.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3736 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Tarptautinis valiutos fondas: vaidmuo, istorija, tikslai, perspektyvos
    10 - 4 balsai (-ų)
Tarptautinis valiutos fondas: vaidmuo, istorija, tikslai, perspektyvos. (2016 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautinis-valiutos-fondas-vaidmuo-istorija-tikslai-perspektyvos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:16