Tarptautinis verslas ir tarptautinė prekyba tarptautinės ekonomikos sistemoje


Ekonomikos skaidrės. Tarptautinis verslas ir tarptautinė prekyba tarptautinės ekonomikos sistemoje. Pasaulio ekonomikos raidos tendencijos ekonominių procesų internacionalizacija. Tarptautinės prekybos kontekstas. Pasaulinės rinkos bruožai. Pasaulio ekonomikos raidos tendencijos šalių internacionalizacija ir prekybos liberalizavimas. Prekybos sutarčių pavyzdžiai. Tarptautinės prekybos politikos formos. Laisvoji prekyba. Protekcionizmas. Bendrasis susitarimas dėl tarifų ir prekybos (GATT). Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Ekonomikos atvirumo svarba. Ekonomikos atvirumo laispsnis. Eksporto kvota – tai kiekybinis rodiklis, nusakantis eksporto reikšmę šalies ekonomikai ir atskiroms šakoms. Importo kvota – tai kiekybinis rodiklis, nusakantis eksporto reikšmę šalies ekonomikai ir atskiroms šakoms. Užsienio prekybos kvota –eksporto ir importo suma padalyta pusiau ir BVP vertės santykis. Ekonomikos atvirumo indeksas. Kompanijų eksporto motyvai. Užsienio prekybos barjerai. Politinio klimato ir politinės rizikos užsienio šalyse įvertinimas. Socialinė – kultūrinė tarptautinės prekybos aplinka. Socialinė – kultūrinė tarptautinės prekybos aplinka KALBA. Socialinė – kultūrinė tarptautinės prekybos aplinka RELIGIJA. Socialinė – kultūrinė tarptautinės prekybos aplinka. Pagrindinės tendencijos galimybės ir apribojimai verslui. Gyventojų skaičiaus tendencijos. Senstantys Europos gyventojai. Gyventojai – įtaka verslui. Verslo tendencijos. Įdomu. Įmonės dydis svarbu apie 95 proc. Įmonių yra SVV. ES įmonių veikia užsienyje, proc. nuo viso tam tikros grupės įmonių skaičiaus.


Tarptautinis verslas ir tarptautinė prekyba tarptautinės ekonomikos sistemoje.

Šiandieninio pasaulio ir atskirų regionų ekonomikos būklė dažniausiai apibūdinama kaip vis glaudėjančios tarpusavio priklausomybės tarp pasaulinio ūkio subjektų didėjimas. Didėjanti tarptautinių ir nacionalinių institucijų sąveika ( dvi konkuruojančios teorinės koncepcijos: koordinuoto valdymo ir vieningos globalinės vyriausybės ).

Jos formavimuisi didelį poveikį daro tarptautinės prekybos politika; Prekių judėjimas tarp atskirų šalių yra ribojamas. Ne visos prekės, pagamintos atskirose šalyse, patenka į pasaulinę rinką; Pasaulinėje rinkoje vyrauja pasaulinių kainų sistema.

Šalys, vykdančios atviros ekonomikos politiką, yra įstojusios į svarbiausias tarptautines ekonomikos organizacijas: NAFTA – Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą; Europos bendrąją rinką; ALADI – Lotynų Amerikos integracijos asociaciją; CARICOM – Karibų bendriją ir bendrąją rinką; MERCOSUR – Pietų Amerikos prekybos grupę; SADC – Pietų Afrikos vystymo bendriją; COMESA – Rytų ir Pietų Afrikos bendrąją rinką ir kt.

Azijos (10 Pietryčių Azijos šalių: Tailandas, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Brunėjus, Vietnamas, Laosas, Birma, Kambodža, Indonezija). AGOA (JAV–Afrikos tautos). EU–SA (Europos Sąjunga–Pietų Afrika).

Tarptautinės prekybos politikoje ilgus metus vyravo dvi susijusios tendencijos: Siekimas liberalizuoti tarptautinę prekybą, panaikinant prekybos apribojimus, trukdančius internacionalizacijos procesui; Protekcionizmo stiprinimas, bandymas apriboti prekių įvežimą į šalį.

Bendrasis susitarimas dėl tarifų ir prekybos (GATT).

Įsteigtas 1947 m. Tai daugiašalis diskusijų tarp šalių forumas, kuriuo siekiama sumažinti prekybos barjerus. Pagrindinis veiklos principas – prekyba be diskriminacijos, žmonių lygybės principas. GATT dėmesys sutelktas daugiausia į gaminių tarifus ir neatsižvelgiama į paslaugų prekybą bei žiniomis paremtą pramonę.

  • Ekonomika Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 43 puslapiai (1858 žodžiai)
  • Ekonomikos skaidrės
  • MS PowerPoint 154 KB
  • Tarptautinis verslas ir tarptautinė prekyba tarptautinės ekonomikos sistemoje
    10 - 8 balsai (-ų)
Tarptautinis verslas ir tarptautinė prekyba tarptautinės ekonomikos sistemoje. (2015 m. Lapkričio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautinis-verslas-ir-tarptautine-prekyba-tarptautines-ekonomikos-sistemoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:00