Tarptautinis verslas Turkijoje


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Turkijos ekonomika. Lietuvos ir Turkijos prekybiniai santykiai. Eksporto rinkos analizė. Verslo plėtros galimybės. Išvados. Literatūros sąrašas.


Išanalizuoti Turkijos ir Lietuvos tarpusavio prekybinius santykius 2004-2014 metų laikotarpyje, jų dinamiką;

Atlikti Lietuvos eksporto į Turkiją analizę pagal eksportuojamus produktus;

Darbe remtasi statistiniais duomenimis pateiktais Lietuvos ir Turkijos statistikos departamentuose ir Europos statistikos (Eurostat) portale. Taip pat analizuoti prieinami informacijos šaltiniai: straipsniai, ekspertų vertinimai, valdžios institucijų pateikiami vertimai ir prognozės.

Lietuva patraukli Turkijai savo strategine padėtimi šiaurinėje ir pietinėje Europos žemyno dalyse: į ją patogu atvykti, patogu palaikyti prekybinius ryšius su kitomis šalimis regione – Latvija, Estija, Skandinavijos valstybėmis. Tai suteikia Lietuvai natūralią galimybę stiprinti bendradarbiavimą transporto, logistikos ir tranzito sektoriuose Be to, čia vis dar gausu tuščių verslo sektorių ir galimybių. Stiprinant dvišalė prekybą ir plečiant galimybes jai vykdyti, Turkija prisijungė prie kombinuotojo transporto traukinio „Vikingas" projekto. Šis traukinys geležinkelio bėgiais jungia Baltijos ir Juodąją jūras.

Vienas pagrindinių ekonominių rodiklių – BVP. Analizuojant koks Lietuvos bendro vidaus produkto santykis su importu ir eksportu į Turkiją, pastebime aiškią tendenciją tarp importo iš Turkijos ir BVP.

Tiek BVP, tiek importas ir eksportas parodo bendrą šalies ekonominę būklę, taigi matome, jog augant BVP tolygiai augo ir importo kiekiai, o mažėjant BVP, mažėjo ir importas.

Lyginant Turkijos BVP ir Lietuvos importo eksporto statistiką, tendencijos išlieka tokios pačios, tačiau su eksportu Turkijos BVP judėjimo kryptiess susieti neina. Turkijos BVP judėjimo trajektorija šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos BVP, tai atsispindi sekančioje diagramoje.

Žinoma net negalima lyginti Turkijos ir Lietuvos BVP pagal kiekius, nes pzv 2008 m. Turkijos BVP buvo 730,34 mrd. USD, kai tuo tarpu Lietuvos tik 33 mlrd. EUR. Tačiau galime palyginti šio ekonominio rodiklio augimą ir atsigavimą po krizės. Iki 2008 metų tiek Turkijos, tiek Lietuvos BVP tendencingai augo, o 2009 m. krito. Tačiau iš grafiko matome, kad Turkijos BVP kur kas greičau atsigavo po krizės ir vėl pasiekė ikikrizinius rodmenis, kai tuo tarpu Lietuvos BVP išgyveno ilgesnį išėjimą iš krizės ir atsigavimą. Kaip minėjome, tai atsispindi ir prekybiniuose santykiuose.

Linijinė diagramą vaizduoja geležies ir plieno eksporto dinamiką 2004-2016 m. Tai yra ekporto produktas, kurio 8 metus iš 10 buvo eksportuojama daugiausia. Prieškriziniais metais 2008-tais geležies į Turkiją buvo išvežta 753,36 mln. Eur, o 2014 metais net 972,76 mln.Eur. Net krizės metais geležies eksportuojama buvo 237,92 mln. Eur. Beveik tiek pat, kiek elektros mašinų, javų, trąšų, tabako ir baldų kartu sudėjus. Taigi net 68,42 proc. per 2008 metus susitraukus geležies ir plieno eksporto kiekiams tai išlieka paklausiausiu produktu Turkijoje. Nors atlikus prognozė dviems metams į priekį, prognozuojama kad geležies eksportas sumažės 25 proc. ir 2015 m. sieks 73,19 mln.Eur.

Tarptautinis verslas Turkijoje. (2016 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautinis-verslas-turkijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:22