Tarptautinių finansų poveikis Lietuvai savarankiškas darbas


Finansų savarankiškas darbas.

Įvadas. Tarptautinės finansų organizacijos. Lietuvos tarptautiniai finansiniai santykiai. Es struktūrinių fondų parama Lietuvai. ES struktūriniai fondai. ES struktūrinė parama 2007-2013 m. 007-2013 m. ES struktūrinių fondų investicijų rezultatai ir poveikis Lietuvai. ES 2014-2020 m. struktūrinė parama. Tiesioginės užsienio investicijos. TUI investicijos Lietuvoje 2015 m. Tui nauda. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas.. Didėjanti valstybių tarpusavio priklausomybė verčia jas plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą, kurio viena iš formų yra tarptautinių organizacijų kūrimas ir funkcionavimas. Narystė šiose organizacijose ir šių organizacijų pagalba gali padėti besivystančioms šalims pasiekti stabilios ir gerai funkcionuojančios ekonomikos. Lietuvai 2004m. įstojus į Europos Sąjungą, atsirado galimybė gauti ES struktūrinių fondų paramą, kurios tikslas - nuosekliai mažinti socialinius ir ekonominius išsivystymo skirtumus tarp ES šalių narių, atskirų regionų ir socialinių grupių.

Šio darbo objektas – finansinės organizacijos, ES struktūriniai fondai ir kitos tiesioginės užsienio investicijos bei jų poveikis Lietuvai.

Tyrimo metodai – dokumentų analizė, loginė analizė, apibendrinimas. Dokumentų analizės metodas bus naudojamas tiriant įvairių autorių darbus ir kitą literatūrą siekiant išsiaiškinti pagrindinius dalykus, liečiančius tarptautinius finansus bei jų poveikį Lietuvai. Toliau bus naudojamas loginės analizės metodas, kurio pagalba bus išskirti pagrindiniai skirtumai tarp įvairių tarptautinių finansų. Apibendrinimo metodas padės, tiek darbo eigoje, tiek darbo pabaigoje suformuluoti išvadas, apibendrinti įvairių autorių nuomones.

Europos Tarybos Vystymo bankas (CEB) - Europos Tarybos vystymo bankas buvo įkurtas 1956 m. ir yra seniausia tarptautinė finansų institucija Europoje. CEB yra finansavimo priemonė Europos Tarybos parengtai solidarumo politikai vykdyti. Bankas priklauso Europos Tarybos aukščiausiajai kompetencijai. Viena svarbiausių banko užduočių – skatinti darbo vietų kūrimą mažose ir vidutinėse įmonėse. Banko veikla: teikia kreditus projektams skolindamasis iš tarptautinės kapitalo rinkos. Pagal MVĮ ir savivaldybėms taikomas finansavimo priemones CEB bendradarbiauja su Kreditanstalt für Wiederaufbau (KfW), kuris priklauso Federalinei Vokietijos Vyriausybei (80 %) ir Vokietijos Länder. KfW grupė skatina ekonomikos, visuomenės ir ekologijos vystymąsi Europoje ir visame pasaulyje. Vienas svarbiausių jos uždavinių – MVĮ plėtra.

sanglauda ir konvergencija (parama mažiau išsivysčiusiems regionams),

kova su klimato kaita ir investicijos į aplinkos apsaugą,

transporto, energetikos ir komunikacijų tinklų plėtra.

Lietuvoje šis bankas finansavo stambius infrastruktūros projektus, iš kurių paminėtini Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos, Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos, Via Baltikos magistralės statybos, geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir kiti projektai. Be to, per tarpininkaujančius bankus EIB yra suteikęs paskolų mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.

Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas finansuoja įvairius ūkininkavimo metodus, kaimo turizmo verslą bei miškininkystę (miškų atsodinimą).

Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas finansuoja laivyno reorganizaciją ir uostų modernizaciją.

Apibendrinant, galima pasakyti, kad daugiausia lėšų buvo skirta ekonomikos veiksmų programai – 10,7 mlrd. Litų, o tai sudaro 45,7% visų skirtų lėšų. Taip pat nemažą dalį (39,1%) sudaro lėšos sanglaudos skatinimo veiksmų programai – 39,1 mlrd. litų. Mažiausiai lėšų skiriama techninės paramos programai – 0,3 mlrd. Litų (1,4%).

Poveikis viešojo administravimo sritims: strateginiam planavimui, programų vertinimui ir pan.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad ES struktūrinių fondų investicijos padarė nemažą įtaką Lietuvos ekonomikai. Nemaža dalis bedarbių įgijo kvalifikacijas, buvo remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, rekonstruoti automobilių keliai, maži miesteliai ir kaimai buvo prijungti prie plačiajuosčio tinklo, buvo atnaujintos viešosios įstaigos, pagerėjo šilumos tiekimas ir kokybė, taip pat buvo sutvarkyti ir uždaryti sąvartynai.

2,049 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo;

Pav 3.4.2. „2014 -2020m. ES fondų lėšų paskirstymas (mln. Eurų) (šaltinis esinvestivcijos.lt)

Apibendrinus 2014 -2020 m. ES struktūrinių fondų paramą Lietuvai, galima daryti išvadą, kad šiuo laikotarpiu bus susikoncentruota į mažiau prioritetų, tačiau bus siekiamas tikslus rezultatas, kurį parodys finansiniai rodikliai, bus siekiama, kad lėšos būtų panaudotos efektyviai. Šiuo laikotarpiu Lietuvai yra skiriama 8,386 mlrd. eurų parama iš penkių ESI fondų (Europos regioninės plėtros fondas; Europos socialinio fondas; Sanglaudos fondas; Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtra; Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas). Bus skiriamos lėšos įgyvendinti ES sanglaudos politiką Lietuvoje, ūkio politiką Lietuvoje, ES žuvininkystės politiką Lietuvoje, taip pat ir toliau bus didinamos darbo vietos, bus investuojama į švietimą, žmogiškųjų išteklių potencialo didinimą ir, žinoma, gerinama transporto ir energetikos infrastruktūra.

  • Finansai Savarankiški darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4962 žodžiai)
  • Kolegija
  • Finansų savarankiški darbai
  • Microsoft Word 346 KB
  • Tarptautinių finansų poveikis Lietuvai savarankiškas darbas
    10 - 10 balsai (-ų)
Tarptautinių finansų poveikis Lietuvai savarankiškas darbas. (2016 m. Gegužės 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautiniu-finansu-poveikis-lietuvai-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:53