Tarptautinių finansų poveikis Lietuvai


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Tarptautinės finansų institucijos. Tarptautinis valiutos fondas. TVF organizacinė struktūra. TVF narystė. TVF veikla. TVF kapitalas ir finansinė struktūra. Tarptautinių finansų poveikis Lietuvai. Pirmos programos diskutuotini momentai. Vidutinio laikotarpio strategija. Bendradarbiavimas su TVF perspektyvos. Išvados. Literatūra.


Lietuvai skubiai reikėjo išorinių finansavimo šaltinių, tarptautinių konsultacijų ir techninės pagalbos. Fondas ne tik buvo svarbiausia institucija, tenkinanati šiuos poreikius, bet ir padėjo organizuoti Pasaulio banko bendradarbiavimo programų su tarptautinėmis organizacijomis būtų sunku tikėtis kokio nors užsienio šalių privataus sektoriaus aktyvumo ( 1992-2002 m. Lietuvos ir TVF bendradarbiavimo programos, 1 priedas).

Viena iš svarbiausių nominaliojo lito kurso svyravimo priežasčių buvo neapibrėžtumas dėl realiojo lito kurso lygio. Trūkstant analitinių priemonių ekonominiais metodais apskaičiuoti konkurencingumu pagrįstą lito kurso lygį, Fondas laikėsi nuostatatos, kad reikėtų išlaikyti laisvai plaukiojančio valiutos kurso režimą, siekiant surasti ekonominei pusiausvyrai tinkamą nominaliojo lito kurso lygį. Programos vykdymo laikotarpiu Lietuvos bankui susilaikant nuo aktyvaus dalyvavimo valiutos keitimo rinkoje, tuo metinių talonų kursas labai sparčiai krito kitų valiutų atžvilgiu, o tai paskatino visuomenę labai griežtai kritikuoti Lietuvos banko vykdomą pinigų politiką ir didino nepasitikėjimą nacionalinę pinigų sistema. Kadangi didelę įtaką oficialiajam nacionalinės valiutos kursui nustatyti turėjo netgi nedideli pasiūlos ir paklausos svyravimai, be to, negalėjo būti atmetama ir rinkos dalyvių susitarimo tikimybė siekiant veikti kurso pokyčius norima linkme, todėl neatsižvelgdamas į TVF misijos susirūpinimą, Lietuvos bankas vienašališkai ryžosi aktyvioms intervencijoms į tarpbankinę rinką. Talono (vėliau lito) kursas pradėjo kilti ir buvo stabilizuotas 4 litai už 1 JAV dolerį. Taigi tikėtina, kad TVF ekspertų nuostata plaukiojančio lito kurso pagrindu siekti pusiasvyrai tinkamo nominaliojo lito kurso lygio buvo suformuota nepakankamai įvertinus menką pinigų rinkos išsivystymą ir jau tada vykdytą ekonominio atvirumo politiką, kuri ypač didino staigių valiutos įplaukų į šalį ir išplaukų iš šalies tikimybę.

Silpniausia programos įgyvendinimo grandis buvo šalies administraciniai gebėjimai. Politinių nuotaikų ir Vyriausybės, o kartu ir valstybės tarnautojų, dirbusių su šia programa, pasikeitimas sulėtino numatytą kai kurių programos priemonių įgyvendinimą ( privartizavimą ir teisės sistemos reformą) bei apsunkino tarpinstitucinę priemonių plano vykdymo priežiūrą ir koordinavimą ( Llietuvos pagrindinių makroekonominių rodiklių raida narystės TVF laikotarpiu, 2 priedas).

Be sėkmingai įgyvendintų įspūdingų makroekonominės politikos priemonių ir gerų makroekonominių programos rezultatų mikroekonomikos ir struktūrinių reformų srityje, pažanga buvo lėta ir menka. Privatizavimas vyko lėtai ir programos vykdymo laikotarpiu jokių didesnių įmonių nebuvo privatizuota. Bankininkystės srityje, kuri turėjo būti institucinių reformų ašis, buvo delsiama vykdyti reformas. Lėtai įgyvendinti priežiūros reikalavimai, nebuvo restruktūrizuojami ir privatizuojami valstybiniai bankai. 1995 m. įvykus bankų krizei, labai sunkiai buvo kuriama bankininkystės sistemos restruktūrizavimo strategija, nors kelių bankų veikla ir buvo sustabdyta. Valstybiniai bankai buvo paremti valstybės pinigais, tačiau jų veikla nebuvo reikiamai pertvarkyta. Seimo priimti įstatymai, pagal kuriuos daliai bankų nereikėjo vykdyti priežiūros reikalavimų, be to, numatyta kompensacija dalies bankų indėlininkams tik komplikavo padėtį. Buvo prarastas pasitikėjimas bankų sistema, todėl bankininkystės finansinio tarpininkavimo funkcija gerokai susilpnėjo.

Eurointegracinė infrastruktūra, kuri bus ypač sustiprinta pasibaigus deryboms dėl narystės ES, taps šalies ekonominės politikos pagrindu. Makroekonominis dialogas ir ES daugiašalė tarpusavio priežiūra gerokai sumažina ekonominės politikos klaidų riziką. Vyriausybės autonomiškos ekonominės politikos manevro pasirinkimo galimybės bus labai sumažintos. Ribotos apimties Fondo techninė pagalba skiriama šalims, mažiau pažengusioms vykdant ekonomines reformas, bei šalims, neturinčioms privilegijų naudotis stojimo į ES teikiamomis ekonominės politikos (etalonizavimo) bei daugiašališkų „bičiulių“ patarimų galimybėmis ir finansine pagalba. Be to, šalims, pažengusioms vykdant ekonomines reformas, jos poreikis sumažëjo, tačiau techninė pagalba ir toliau yra svarbus informacijos ir kvalifikacijos kėlimo šaltinis valstybės tarnautojams.

Tarptautinių finansų poveikis Lietuvai. (2014 m. Spalio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautiniu-finansu-poveikis-lietuvai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 16:38