Tarptautinių ofšorinių prekybos bendrovių veikla


Finansų referatas.

Įvadas. Ofšorinės tarptautinės prekybos bendrovės ir jų bruožai. Ofšorinių įmonių skirtumai nuo kitų įmonių. Dvigubo apmokestinimo išvengimas. Ofšorinio verslo pagrindiniai principai. Ofšorinių tarptautinių prekybos bendrovių kūrimo prielaidos. Pelno maksimizavimas panaudojant ofšorines bendroves, tarptautinėje prekyboje. Ofšorinėje prekyboje naudojamos schemos. Ofšorinių bendrovių pasiskirstymas. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: išanalizuoti tarptautinių ofšorinių prekybos bendrovių veiklą.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti ofšorinių tarptautinės prekybos bendrovių veiklos ypatumus ir bruožus;

2. Išsiaiškinti kuo ofšorinės tarptautinės prekybos bendrovės skiriasi nuo kitų bendrovių;

4. Apžvelgti ofšorinių tarptautinės prekybos bendrovių veiklos ypatumus finansiniu aspektu;

Ofšorines įmonės statusas apibrėžiamas specialiu įstatymu arba kitu norminiu aktu. Vyrauja taisyklė, kad įmonė, siekianti gauti mokestinių lengvatų, turi būti nerezidentinė, t.y. jos valdymo ir kontrolės centrai – turi būti užsienyje. Šiuo atžvilgiu dažniausi reikalavimai ofšorinei įmonei:

Taigi, ofšorinė įmonė, kuri atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus, laikoma nerezidentine įmone ir dėl to atleidžiama nuo mokesčių.

Kai kuriose ofšorinėse jurisdikcijose nutolstama nuo čia išvardintų reikalavimų. Pavyzdžiui, registravimo vietoje leidžiama turėti normaliai funkcionuojantį biurą. Tokiu atveju įmonė įgyja tam tikrų rezidento požymių, tačiau kartu išlieka jos lengvatinis mokestinis statusas. Realaus biuro funkcionavimas registravimo valstybėje kartais turi nemažą reikšmę, nes tik šiuo atveju įmonė gali tikėtis lengvatų, numatytų tarpvalstybinėse sutartyse dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Be to, tai gerina ir bendrą įmonės įvaizdį, kas taip pat labai svarbu. Kitose jurisdikcijose ofšorinėms struktūroms nėra nustatyta geografinio pobūdžio veiklos apribojimų, tačiau neapmokestinamos tik tos pajamos, kurių gavimo šaltinis yra užsienyje.

Remiantis Stungio (2001) mintimis, svarbiausia ir pagrindinė ofšorinės įmonės ypatybė yra jos visiškas ar dalinis atleidimas nuo registravimo vietoje nustatytų mokesčių, taikant itin mažus metinius mokesčius arba metines rinkliavas.

Būdingas ofšorinių įmonių bruožas yra reikalavimas būtinai turėti sekretorių ir (arba) registruotą agentą. Sekretoriaus pareigas sudaro įmonės vidinės dokumentacijos bei korespondencijos tvarkymas. Per jį yra susisiekiama su oficialiomis registravimo vietos valdžios institucijomis. Kai kuriose jurisdikcijose visus oficialius kontaktus su vietos valdymo organais palaiko registruotas agentas.

Ofsetiniame versle įmanoma pasitelkti vadinamuosius nominalius (tik formaliai už sutartą užmokestį einančius tas pareigas, tačiau neturinčius realios valdžios) asmenis įmonės valdymui. Naudojimasis šiomis paslaugomis užtikrina ofšorinio verslo konfidencialumą. Daugelis ofšorinių jurisdikcijų numato tokių formalių savininkų ar direktorių buvimą. Norint naudotis nominalių asmenų paslaugomis, reikia atlikti konkrečias juridines ir organizacines procedūras. Tai viena subtiliausių ofšorinio verslo dalių.

Susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo priskiriami normatyvinei ofšorinio verslo bazei. Šie susitarimai reguliuoja du esminius klausimus: užsienio juridinių asmenų ir jų atstovybių mokestinę atsakomybę ir pajamų, pervestų iš vienos susitarimą pasirašiusių valstybių į kitą, apmokestinimo tvarką.

Jei pajamų šaltinis yra vienoje valstybėje, o jų gavėjas – kitos valstybės rezidentas, yra galimybė, kad tos pačios pajamos bus apmokestinamos du kartus. Tokiu atveju yra reikalinga tam tikra pajamų, perkeliamų iš vienos jurisdikcijos į kitą, dvigubo apmokestinimo išvengimo sistema. Rezidentų užsienyje gautų pajamų apmokestinimo tvarka yra reguliuojama valstybės norminių aktų, taip pat dvipusių tarpvalstybinių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (Mokestinis planavimas ir ofšorinis verslas – Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 2001).

Yra keli būdai išvengti dvigubo apmokestinimo. Dažniausiai yra naudojama mokesčių užskaita. Šiuo atveju apskaičiuojant vidinį mokestį yra įskaitomi mokesčiai, sumokėti užsienyje. Jei užsienyje sumokėtų mokesčių tarifai yra aukštesni, tai nieko mokėti nebereikia. Jei mažesni, tai reikia sumokėti skirtumą.

Mokesčių užskaita yra taikoma JAV, Vokietijoje, Japonijoje, Italijoje, Didžiojoje (Britanijoje, Belgijoje, Graikijoje, Austrijoje, Airijoje visiems rezidentams. Liuksemburge mokesčių užskaita gali būti taikoma tik remiantis susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Kitas paplitęs būdas – atleidimo nuo mokesčių sistema. Šiuo atveju numatomas visiškas užsienyje gautų pajamų atleidimas nuo mokesčių pajamų gavėjo valstybėje arba ten, kur yra pajamų šaltinis. Atleidimas nuo mokesčių yra taikomas tik esant tarpvalstybiniam susitarimui. Šiuo atveju, sumokėjus mokesčius užsienyje, rezidavimo vietoje jų mokėti nebereikia. Atleidimo nuo mokesčių sistema veikia Australijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje ir iš dalies Lichtenšteine. Atsiskaitant su šių valstybių įmonėmis reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sandorių sąlygos atitiktų tarpvalstybinius susitarimus.

  • Finansai Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4475 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Tarptautinių ofšorinių prekybos bendrovių veikla
    10 - 6 balsai (-ų)
Tarptautinių ofšorinių prekybos bendrovių veikla. (2016 m. Birželio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautiniu-ofsoriniu-prekybos-bendroviu-veikla.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:17