Tarptautinių santykių sistema ir diplomatijos istorija iki Versalio sistemos susidarymo


Istorijos konspektas. Tarptautinių santykių sistema ir diplomatijos istorija iki Versalio sistemos susidarymo (Z. Šiuolaikinės diplomatijos ištakos. Diplomatijos ištakos senovėje. Viduramžių diplomatija. Tarptautinės teisės ir diplomatijos normų klostymasis XIII-XVIII a. Amerikos diplomatija. Diplomatija nuo Krymo karo iki I pasaulinio karo. Seminaras. Paryžiaus Taikos konferencija ir Lietuva joje.


H. Kissinger „Diplomatijos istorija“. Smerkiama Versalio sistema, kurioje neįtraukta Rusija ar Vokietija. Tai lėmė jo pražudymą. Kūrinyje žiūrima iš didžiųjų valstybių pozicijos.

Šteiner. Veikalas apie tarptautinius santykius.

Lietuvos istorija X. I tomas. Užsienio diplomatija.

Paryžiaus taikos konferencija ir jos nutarimai. Ar jinai buvo priimta klaidingai ir ar jos dėka taika buvo tik paliaubos? Knyga – Gaigalaitė A. Lietuva Paryžiuje. Apie konferencija, Lietuvos delegaciją joje yra. P. Klimo atsiminimai.

Diplomatija – tarptautinių santykių tvarkymo, organizavimo būdas. Santykių užmezgimas, pagerinimo, susitarimo būdas. Užsienio politikos įgyvendinimo priemonė iš vienos šalies žiūrint. Visuma būdų, priemonių reguliuoti tarptautinius santykius. Tikslas – išvengti karo. Nuo jos priklauso civilizacijos (žmonijos) likimas.

Tarptautiniai santykiai – tarpvalstybiniai santykiai. Dviejų valstybių sąveikos procesas. Svarbūs yra geopolitiniai, ekonominiai procesai.

Užsienio politika atsispindi dokumentuose. Šaltiniai – diplomatų ataskaitos, nurodymai, posėdžių protokolai.

Maža valstybė – terminas tik po 1945 m. valstybė, kuri negali pati sau užsitikrinti saugumo, laikomos nepavojingomis, turi mažą įtaką tarptautiniuose santykiuose.

Valstybės tarptautiniuose santykiuose: Lemiančios; Paveikiančios; Nepaveikiančios

Nuo 1919 m. ėmė ryškėti 2 politinės pažiūros – liberalizmas ir realizmas. Po II pasaulinio karo – Neoliberalizmas ir neorealizmas. Po Šaltojo karo – konstruktyvizmas

Realizmas (realis tikras, daiktiškas) – labiausiai paplitusi. Kūrėjai – Nikola Makiavelis ir T. Hobsas, vėliau plėtojo Hansas Morgenthau. Pesimistiškai vertina valstybių bendradarbiavimą, išskiria žmonių ydingumą. Valstybės yra viena kitai varžovės su savais interesais, tad svarbiausia – saugumas, o tą padeda užtikrinti diplomatija. Tarptautinė įtaka, ekonominė padėtis, ginkluotės kiekis ir jos panaudojimas. Skeptiškai vertina tarpvalstybines sutartis bei tarptautines sąjungas, nes netenkama suvereniteto. Formuoja „vilkų“ vaizdinį, nes visos valstybės ieško sau naudos. Neskirsto valstybių į autoritarines ir demokratines. Interesai yra aukščiau moralės.

T. Hobsas – visų karas prieš visus. Jį paveikė Anglijos revoliucijos žiaurumas. Žiaurumams išvengti reikia visuomeninės sutarties. Kai atsiranda valstybė, tai smurtas nutrūksta. Smurtas išlieka už valstybės viduje, o globaliai jis neišsprendžiamas. Realizmo tikslas – anarchijos dėsnių nustatymas. Svarbiausia – galios balansų principas. Prisiderinus ir pasirinkus tinkamas partijas valstybės galės išlikti – užsitikrinti saugumą bei nulemti. Bet reikia pripažinti juos kokiais yra, o ne bandyti kažką naujo sukurti.

H. Morgenthau. Svarbu nustatyti interesus ir tada viskas taps aišku. Nieks Suomijos Žiemos kare nerėmė dorai. Jei anglai, prancūzai būtų pasiuntę pajėgas, tai SSRS – Vokietija būtų susivienijusios.

Neorealizmas – kūrėjas Kenneth Waltz. Neorealistai atsiribojo nuo blogosios gimties paralelės. Valstybės poveikį rodo jų įtaka tarptautinėje politikoje. Kuriama nesaugumo atmosfera, tad kiekviena ieško būdų kaip apsisaugoti. Taip pat nepaiso autokrato ir demokratijos skirtumo. Waltz‘as: 1) Tarptautinė anarchija 2) Sistemos nestabilumas 3) Neaiškumas 4) Gynybiniai interesai 5) Rizika. Galia – materiali valstybės padėtis, nes svarbus apsiginklavimas. Valstybė gali sustiprėti ne tik kariniu būdu, bet ir sustiprinus savo ekonomiką ar padidinus gyventojų skaičių. Svarbi santykinė galia – kiek tu esi stipresnis už kitus. Neorealistai skirstomi į 2 grupes: 1) Gynybinius – svarbi ginkluotė, hegemoniją laiko blogiu2) Puolančiuosius – siekis sukaupti kuo daugiau galių. Svarbu siekti hegemonijos, jėgų balansas nėra tikslingasNeorealizmas – tai lyg stalo žaidimas – puolantieji siekia nugalėti, o gynybiniai – kelių tautų stiprėjimo.

  • Istorija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (3027 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Tarptautinių santykių sistema ir diplomatijos istorija iki Versalio sistemos susidarymo
    10 - 10 balsai (-ų)
Tarptautinių santykių sistema ir diplomatijos istorija iki Versalio sistemos susidarymo. (2015 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarptautiniu-santykiu-sistema-ir-diplomatijos-istorija-iki-versalio-sistemos-susidarymo.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:42