Tarpukario Lietuvos neoromantikų kūrybos bruožai


Lietuvių rašinys.

Tarpukario Lietuvos neoromantikų kūrybos bruožai.


XIX a. pab. – XX a. pradž. tebevykstant lietuvių tautinio atgimimo sąjūdžiui Rusijos imperijoje pradėjo rastis pirmieji lietuvių rašytojai neoromantikai, tokie kaip V.Krėvė, Šatrijos Ragana ir kiti, savo kūryboje siekę išreikšti tautos dvasią, sukurti savitą tautos stilių. 1918 metais atkūrus nepriklausomybę prasidėjo jau kitas lietuvių literatūros vystymosi etapas kai ji jau galėjo plėtotis laisvės sąlygomis. Tarpukariu lietuvių literatūrą greitai pasiekdavo įvairios Vakarų Europos meno srovės kaip ekspresionizmas, futurizmas ir kitos. Bet nepaisant to buvo grįžtama prie tradicijų – XXa. 4 dešimtmetyje iškilo nauja, II-oji neoromantikų karta, kuriai yra priskiriami poetai Jonas Aistis, Salomėja Neris, Bernardas Brazdžionis, Antanas Miškinis. Šių neoromantikų lyrika ir dabar yra įvardijama, kaip tarpukario Lietuvos literatūros viršūnė, nes visi minėtieji poetai išskyrus Antaną Miškinį buvo apdovanoti Valstybinėmis literatūrinėmis premijomis. Taigi šiandien aš jums paruošusi pristatyti Tarpukario Lietuvos neoromantikų pagrindines kūrybos ypatybes, kurios vienija šios poetus.

Taigi pirmoji neoromantikus vienijantis kūrybos bruožas būtų išpažintinis kalbėjimas, kuris buvo priešprieša manifestaciniam eilėraščiui, kuriame buvo išreiškiami visuomenei rūpimi dalykai, skirti garsiam skaitymui. Tuo tarpu neoromantikų poezija – intymi, ja jie išpažįsta savo jausmus, abejones ir skaitydamas jų eilėraščius gali pajausti, jog jie adresuojami tarsi sau, ar artimam žmogui.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (889 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Tarpukario Lietuvos neoromantikų kūrybos bruožai
    10 - 4 balsai (-ų)
Tarpukario Lietuvos neoromantikų kūrybos bruožai. (2016 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/tarpukario-lietuvos-neoromantiku-kurybos-bruozai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:14