Tautiškumo ir socialinio teisingumo reikšmė K. Donelaičio „Metuose“


Lietuvių rašinys. Tautiškumo ir socialinio teisingumo reikšmė K.  Donelaičio „Metuose“.


Kristijonas Donelaitis gyveno Mažojoje Lietuvoje, Tolminkiemyje, kur lietuvių buvo mažuma, tačiau skaitė pamaldas ir lietuviškai. Tautiškumas atskleidžia žmogaus prigimtį ir yra siejamas su moralės normomis, nes, išsižadėdamas savo papročių, kalbos ir religijos, žmogus griauna Dievo nustatytą tvarką. XVIII a. lietuvybė Mažojoje Lietuvoje neišnyko, nors daugėjo kolonistų (vokiečių, prancūzų, šveicarų), kurie įsitvirtindavo tarp vietinių ir kartais „kožnas Lietuvą“ girdavo: „Taip kad ir lietuviškai kalbėdami valgo / Ir jau rūbais mūs, kaip mes, vilkėti pagavo.“ Tačiau dažniau pavyzdį iš svetimtaučių imdavo būrai, primiršę tautinę savastį: „Ogi dabar, žėlėk dieve, tikt gėda žiūrėti, / Kad lietuvninkai, prancūziškai pasirėdę, / Į bažnyčią vos išgirst ką kyšteria galvas, / O paskui tuo žaist ir šokt į karčemą bėga.“ Beje, dėl kolonistų kaltės tarp lietuvių plito ydos. Per svetimus papročius buvo ardoma bendruomenės moralė, kurią gynė Selmas: „Taigi pameskim jau tokį netikusį būdą, / O viernai visur ir viežlybai pasielkim, / Taip jau ir svetimi mus būrai girt nesigėdės.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (631 žodis)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 10 KB
  • Tautiškumo ir socialinio teisingumo reikšmė K. Donelaičio „Metuose“
    10 - 3 balsai (-ų)
Tautiškumo ir socialinio teisingumo reikšmė K. Donelaičio „Metuose“. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/tautiskumo-ir-socialinio-teisingumo-reiksme-k-donelaicio-metuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:47