Tautosakos atsakymai


Lietuvių savarankiškas darbas.

Pasakojamoji tautosaka. Dainuojamoji tautosaka. Maginiai pasakymai. Mįslė uždavinys. Garsų pamėgdžiojimai. ?“ Užduotis. Pasaulio kūrimo sakmės. Ežys ir saulė. Chemijos ir kt. mokslai. Literatūrinėmis sakmėmis. Senųjų tikėjimų sakmės. Velnio mįslė. Psichologijos mokslas. Dyvyčio ežeras. Kalbotyros ir kiti mokslai. Literatūriniais padavimais. Nepaprastus nuotykius. Ožka ir brasta. Literatūrinėmis pasakomis. Mitologinės sakmės. Etiologinės sakmės. Istorinės sakmės. Būdingiausios ypatybės. AUTORIAI. Mašioto nuopelnai puoselėjant tarpukario Lietuvoje vaikų literatūrą. Mašioto pasakėlės vaikams. Nėries kūryba vaikams. Vytės Nemunėlio eilėraščiai vaikams. Vytės Nemunėlio poemėlė „ Meškiukas Rudnosiukas “. Binkio kūrinėliai vaikams. “ Atsiskyrėlis Antanėlis ”. Jonas pas čigonus ”. “ Dirbk ir baiki ”. “ Keistutis pas Gediminą ”. “ Kiškių sukilimas ”. Jakubėno eilėraščiai.


Kokie pagoniški dievai ir deivės susiję su gamtos reiškiniais?

Keiksmai – tai žmones ir jų poelgius pašiepiantys, pajuokiantys žodžiai. Pvz.

Apibūdinkite kalbos žaidimus, pateikite pavyzdžių.

Važiuoja, veža, rieda, burzgia. Miega, dainuoja, verkia.

Sakmės, jų rūšys ir būdingiausios ypatybės.

Kas būdinga žvėrių pasakoms (pasakoms apie gyvūnus)?

Pranas Mašiotas – vienas produktyviausių lietuvių vaikų rašytojų, specifinės ir pažintinės literatūros kūrėjų. Gimė jis Šakių rajone, Pūstelninkų kaime, baigė Marijampolės gimnaziją ir Maskvos universiteto matematikos fakultetą. 24 metus (1891-1915) dirbo mokytoju Rygoje, gyvai dalyvaudamas miesto lietuvių savišvietos ir meno veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo lietuvių gimnazijos direktoriumi Voroneže. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Švietimo ministro pavaduotoju, Klaipėdos gimnazijos direktorium. Išėjęs į pensiją, gyveno ir dirbo Kaune, ten mirė ir palaidotas.

Per daugiau kaip 40 metų P.Mašiotas parašė apie 150 knygų vaikams, iš kurių apie 30 originalių, o kitos – vadovėliai, vertimai. Be to, spaudoje jis paskelbė daug straipsnių pedagogikos, vaikų literatūros, kalbos, visuomenės gyvenimo klausimais. Visu savo gyvenimu ir veikla jis priklausė tai Sūduvos inteligentijos kartai, kuri 19 amžiaus pabaigoje atgaivino Lietuvoje tautinį sąjūdį ir padėjo pagrindus Lietuvos valstybei atgimti. Kaip asmenybė, P.Mašiotas buvo nepaprasto darbštumo, didelės vidinės kultūros žmogus, didžiai vertinęs mokslą ir švietimą. Nuo 1969 m. leidžiama jo kūrinių serija vaikams “Prano Mašioto knygynėlis”, kurioje jau pasirodę 37 verstinės ir originalios knygos.

Pagal žanrus P.Mašioto kūrybą galima suskirstyti į 1) grožinius kūrinius (pasakėlės, apsakymėliai ir vaizdeliai, apsakymai, apysakos), 2) pažintinius kūrinius (moksliniai grožiniai apsakymėliai, apsakymai, apysakos; moksliniai populiarieji kūriniai), 3) biografinius ir autobiografinius kūrinius. Aiškios ribos tarp pirmųjų ir antrųjų beveik nėra, nes autorius naudojasi kiekviena proga skaitytojui ką nors pranešti, ko nors pamokyti, todėl ir į grožinius kūrinius įdeda pažintinės medžiagos. Dauguma P.Mašioto kūrinių skirti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, bet kai kurie ir ikimokykliniam amžiui (pasakėlės, apsakymėliai) o taip pat vidutiniam ir net vyresniam mokykliniam amžiui (moksliniai populiarieji kūriniai).

Tai katalikiškos krypties vaikų poetas, išleidęs 10 eilėraščių knygelių (“Mažųjų pasaulis”, “Drugeliai”, “Kiškio kopūstai”, “Dėdė rudenėlis”). Jo poezija vaikams nelygiavertė. Patiems mažiausiems skirta poezija pasižymi vaizdo gyvybingumu, jausmingumu, muzikalumu. Didaktinės krypties eilėraščiai pirmuosiuose rinkiniuose pasižymi krikščioniška pasaulėjauta, gausu religinių įvaizdžių. Gausu ir Lietuvių tautos istorijos. Jo poezija skiepija vaikams pamaldumą, moko kaip būti religingam. Dauguma eil. susiję su vaiko įspūdžiais, apeliuoja į vaiko protą, kuriamas pasaulis artimas vaiko buičiai. Eilių kalbai būdinga vaizdo plėtotė, kupina jausmažodžių, ištiktukų, įvairių intonacijų. Vaikui tai sukelia įspūdį, didina meninį įtaigumą.

Realistinės krypties eilėraščiuose poetas vaizdavo vaiko jausmais suvoktą gimtinės gamtą įvairiais metų laikais ir mažųjų aplinkos pasaulį: žaidimus, pirmuosius mokslo žingsnius, gerus vaikų darbus, pašiepė jų ydas.

Daugiausia vietos poemėlėje užima meškino Rudnosio nuotykiai - jo palydos, nesėkmingas bičkopis, ožkos pirkimas.Pagrindinis dėmesys skiriamas vaiko galvosenai, logika, imituojama vaiko kalbėsana. Kai kur įpinami dialogai pagyvina kalbą. Gausu patarlių, posakių. Kalba žaisminga. Mažajam skaitytojui šis kūrinėlis yra kaip kalbos pamokėlė, padedanti kartu su meškiuku pažinti vaikystės džiaugsmą ir įveikti rūpesčius.

K.Binkis buvo vienas populiariausių vaikų poetų Lietuvos respublikos laikais. Tiesa, jis parašė palyginti nedaug:

Pasakojimas apie berniuką, nenorėjusį su vaikais draugauti. Pavaizduoti Antanėlio nuotykiai, kuriuos jis patyrė išėjęs vienas į laukus ir mišką. Kūrinėlis labai dinamiškas – nuotykis seka nuotykį. Antanėlio nelaimės (jį užpuola dėlės, sumerkia lietus, jis paklysta miške ir t.t.) pavaizduotos žvelgiant mažo vaiko akimis. Tad visai natūralu, kad gana tikroviškame pasakojime yra fantazijos, pasakos elementų (štai vaiką erzina voverytė, jį gelbsti žąsys, namo parveda karvutė). Poemėlė labai nuotaikinga. Labai nuoširdus, šiltas visas pasakojimas. Poemėlė turi didaktinę prasmę (reikia draugauti su vienmečiais, būti paklusniam). Tačiau ne tai svarbiausia. Ne didaktika nulemia jos vertę.Poemėlė iš tiesų sudomina mažuosius (įdomūs jų vienmečio nuotykiai, fantastika, ryškūs grafiški vaizdai, nuotaikingas pasakojimas, lengvas, skambus eiliavimas). Ji priverčia mažą vaiką susidomėjus sekti Antanėlio nuotykius ir savaip jaudintis dėl jo likimo.

Tautosakos atsakymai. (2016 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/tautosakos-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:36