Tautų pavasaris XIX a.


Tautu pavasaris testas. Tautu pavasaris konspektas. Tautu pavasaris referatas. Tautų pavasario revoliucijos 1848 - 1849 m... Referatas apie pavasari. Referatas tautu pavasaris. Referatai tautų pavasaris (1848-1849). Tautų pavasaris testai. Skaidres apie pavasari. Tautu pavasaris egzaminas.

Istorijos referatas. Tautų pavasaris XIX a. Europoje. Lietuvių tautos atgimimas ir tautinė savimonė XIX a. Pabaigoje – XX a. Pradžioje. Lietuvių tautinio sąjūdžio idėjinės diferenciacijos pradžia. Jonas Basanavičius.


Po vienos kongreso daugumoje europos valstybių vėl įsiviešpatavo absoliutizmas. Imperatorių, karalių ar kunigaikščių valdžios nevaržė konstitucijos ir tautos atstovų susirinkimai. Daugelio šalių tautos tokią tvarką mėgino pakeisti sukilimais bei revoliucijomis. Didžiausios revoliucijos vyko 1848-1849 m. Kai kuriose šalyse jos buvo nukreiptos ne tik prieš absoliutizmą ir feodalizmą. Italijos ir vokietijos sukilėliai kovojo ir dėl savo šalių suvienijimo, vengrijos – dėl atsiskyrimo nuo austrijos ir nepriklausomos valstybės atkūrimo. Bruzdėjo austrijos imperijos slavai, prūsijos karalystės lenkai. Todėl 1848-1849 m. Revoliucijos dar vadinamos tautų po 1863-1864 m. Sukilimo caro vyriausybė sustiprino tautinę priespaudą Lietuvoje. 1864 m. M. Muravjovas Lietuviškiems raštams vietoj tradicinio lotyniško raidyno įvedė kirilicą. 1865 m. Spalio d. Rusijos vidaus reikalų ministerija uždraudė spausdinti ir įsivežti Lietuviškus leidinius senuoju raidynu. 1872 m. Buvo uždrausta leisti Lietuvišką spaudą gotiškuoju raidynu. Visą mūsų tautos spaudą į savo rankas perėmė caro administracija. Tautinė priespauda Lietuvoje buvo dvejopa. Pirma, Lietuvių tauta buvo polonizuojama, antra – prievarta rusinama. Caro administracija kėlė į Lietuvą rusų kolonistus, stengėsi, kad katalikų žemės atitektų stačiatikiams.

Caro valdžia ėmė labiau persekioti katalikų bažnyčią. Panaudodama visą savo galią, ji siekė Lietuvą sustačiatikinti bei surusinti. Taip žemaičių vyskupijoje 1832-1893m. Buvo uždaryti 46 vienuolynai. Jų pastatus carinė administracija pavertė kareivinėmis, karo ligoninėmis, rusų mokyklomis. Iki pirmojo pasaulinio karo trijose Lietuvos vyskupijose teliko vienuolynai. Matydamas, jog bažnyčios yra Lietuvių religinio bei tautinio atsparumo centrai, caras pradėjo jas uždarinėti. 1863-1866 m. Generalgubernatorius m. Muravjovas uždarė 32 bažnyčias ir 52 koplyčias. Buvo uždrausta statyti naujus bei taisyti senus kulto pastatus. Policija nuolat kontroliavo kunigų veiklą. Be karinio apskrities viršininko leidimo kunigas negalėjo išvykti iš savo parapijos. Šis draudimas galiojo net vyskupams. Caro valdžia ėmė kontroliuoti ir varžyti jaunų kunigų rengimą, kišosi į kunigų seminarijos darbą.

Griežtais cenzūros įstatymais buvo suvaržytas ir dievo žodžio skelbimas. Parapinėse bažnyčiose sekmadieniais tegalėjo būti vienas pamokslas. Policija klausydavosi pamokslų bei bausdavo kunigus už taisyklių nesilaikymą.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 6 puslapiai (2036 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 13 KB
  • Tautų pavasaris XIX a.
    10 - 1 balsai (-ų)
Tautų pavasaris XIX a.. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/tautu-pavasaris-xix-a.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:43