Technikos filosofija konspektas


Filosofijos konspektas. Danielas Bellas. Feyerabendo. Etapai. Technika siaurąja prasme(irankis ir intrumentas). Atradimas ir išradimas. Dessaueris. Gyvos būtybės ir techniniai dirbiniai. Pagrindiniai technikos istorijos periodai. Instrumentalizacijos. Mechanizacijos. Automatizacijos. Kompiuterizacijos. Mokslas kaip žinios išvedamos iš patyrimo faktų. Stebėjimas kaip praktinė intervencija. K. Popperis. Technika kaip dieviškosios dvasios išraiška f. Dessaueris. Technika kaip pasaulio kūrimo aktas Dessaueris.


Anarchistinė.Prieštaravo Poperiui. teigimu, atvira ir laisva visuomenë yra tik ta, kurioje visoms joje koegzistuojancioms(kultûrinëms, religinëms,

epistemologinëms ir t.t.) tradicijoms suteikiamos vienodos teisës ir galimybës. Bet kokie bandymai primesti vienos

mokslas bûtø atskirtas nuo valstybës. Feyerabendas nurodo galimybæ, kuomet racionalumu grindþiamas mokslas prieðtarauja laisvei.

MOkslas turi remtis veikiau tuo ką matome, girdime ir liečiame. „Mokslas –tai struktūra,pagrįsta faktais. Nuostatą,esą mokslo žinios išbedamos iš faktų,bandė dvi mokyklos – empiristai ir pozityvistai. J.Lokas, G.Berkelis ir D.Hume manė kad visos žinios turi būti išvedamos iš idėjų, atsirandančių mūsų prote per juslinį suvokimą. Empiristai ir pozitivistai laikėsi nuomonės,kad mokslo žinios vienaip ar kitaip turi būti išvedamos iš stebėjimu nustatomų faktų. Faktai laikomi mokslo pagrindu. Šiai nuostatai būdingi trys bruožai: a) Faktai per jusles tiesiogiai yra duoti atidiems, nešališkiems stebėtojams. b) Faktai yra pirminiai teorijos atžvilgiu ir nuo jos nepriklauso. c) Faktai sudaro tvirtą ir patikimą mokslo žinių pagrindą.

Išvados apie regėjimą. 1.žinios apie pasaulio faktus tiesiogiai prieinamos stebėtojui tiek, kiek juos fiksuoja smegenys regėjimo akto metu. 2. Du normalūs stebėtojai tą patį objektą ar vaizdą stebėdami iš tos pačios vietos „matys“ tą patį. Stebėtojai, iš tos pačios vietos stebintys tą pačią situaciją, mato tą patį, tik skirtingai tai interpretuoja. Sąvoka „faktas“ gali reikšti tiek teiginį, išreiškiantį faktą, tiek dalykų padėtį,kuria norodo teiginys. Norint suformuluoti reikšmingą stebėjimo teiginį būtina žinoti tam tikrą konceptualinę sistemą. Mokslo žinios remiasi stebėjimu nustatomais faktais, turi pripažinti, jog faktai,kaip ir žinios yra galiomai klaidingi ir gali būti koreguojami ir kad mokslo žinios bei faktai,kuriuos galima laikyti jų pagrindu yra abipusiai priklausomi. Viena vertus sunkumų kyla todėl,kad stebėtojo išsilavinimas ir lūkesčiai taip veikia jo suvokimus,jog tai kas vienam atrodo stebėti galimas faktas,kitam toks gali neatrodyti.

Stebėjimo teiginys yra mokslo pagrindo dalis, jei jis gali būti akivaizdžiai patikrintas juslėmis ir išlaiko šiuos patikrinimu.

Teoriją galima logiškai išvesti iš faktų. T.y. Turint faktų galima įrodyti kad teorija yra jų išvada. Galima teigti,kad vien tik logika negali būti naujų tiesų šaltinis. Faktinių teiginių kurie sudaro samprotavimų prielaidas,teisingumo negalima nustatyti remiantis logika. Sapmrotavimai: kuriuos nuo baigtinio skaiciaus konkrečių faktų pereinama prie bendros išvados,vadinami indukciniais sampr.jie skiriami nuo loginių dedukcinių samprotavimų. Indukciniai sampr nuo dedukciniu skiriasi tuo,kad juose pereinant nuo teiginių apie dalį tam tikros rūšies įvykių prie taiginių appie juos visus peržengiamos prielaidos ribos.

K.Popperis- induktyvizmo alternatyvos,falsikacionizmo, šalininkas. Jis nusivylęs idėja,kad mokslas ypatingas yra tuo jog jį galima išvesti iš faktų. Jis padarė išvadą, kad tikros mokslinės teorijos teikdamos konkrečius numatymus neigia kai kurias galimas stebėti dalykų padėtis,ko,jo manymu nedaro freudistinė ir marksistinė teorijos.Jis priėjo prie pamatinės savo filosofijos idėjos,kad mokslinės teorijos yra falsifikabilios(galimos paneigti). Falsifikacionistai pripažįsta,kad stebejimas priklauso nuo teorijos ir ją suponuoja. Teorijas jie laiko spekuliatyviais ir negalutiniais spėjimais,kuriuos laisvai kuria žmogaus intelektas,siekdamas išspręsti problemas,kurios iškilo ankstesnėmis teorijomos ir adekvačiai paaiskinti kokius nors pasaulio ar visatos aspektus. Mokslas progresuoja bandymų ir klaidų, spėjimų ir atmetimų keliu.Fals..nistams nekyla indukcijos apibūdinimo ir pateisinimo problemų,nes, pasaka jų moksle ji nenaudojama.

  • Filosofija Konspektai
  • 2013 m.
  • 7 puslapiai (3674 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Technikos filosofija konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Technikos filosofija konspektas. (2013 m. Lapkričio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/technikos-filosofija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:57