Technikos filosofijos egzamino klausimai


Filosofijos konspektas.

Technikos filosofijos egzamino klausimai. Technikos sąvoka siauraja ir plačiaja prasme. Atradimo “ ir ,, išradimo “ sąvokos. Technika ir mokslas. Technika ir gamta. Fakto ir teorijos santykis. . . Chalmers. Falsifikacionizmas. . Popper. Paradigmų teorija. Kuhn. Anarchistinė mokslo teorija. Feyerabend. Techninė valstybė. Schelsky. „ Utopinė “ ir „ dalinių sprendimų “ socialinė inžinerija. . . Popper. Politinės ir ekonominės laisvės santykis. Verslinė ir biurokratinė tvarka. . Mises.


A.F.Chalmers‘as teigia, kad net pati sąvoka faktas įprastinėje kalboje yra dviprasmiška. Ji gali reikšti tiek teiginį, išreiškiantį faktą, tiek dalykų padėtį, kurią nurodo teiginys.

A.F.Chalmers‘o teiginiu, kad mokslas išvedamas iš faktų norima pasakyti, kad faktai turi būti nustatyti pirmiau, nei sukurta juos atitinkanti teorija. Bet ši teorija skamba labai keistai, nes kaip mes stebėdami galime nustatyti reikšmingus faktus apie pasaulį, jei neįsivaizduojame, kokių žinių siekiame ar kokias problemas norime išspręsti. Ieškodami naujų faktų, turime remtis žiniomis. Bet pripažinę, kad šiuos faktus aprašančių teiginių formulavimas priklauso nuo mūsų žinių, mes nepaneigiame požiūrio, kad mokslas turi būti pagrįstas stebėjimu paremtais faktais. Problema kyla tik tuomet, jei atkakliai laikomasi reikalavimo, jog kokiai nors mokslo sričiai svarbius faktus būtina nustatyti anksčiau, nei įgyjama kokių nors žinių. Taigi paskutinis vadovas pažinimo dalykuose turi būti protas. Patyrimo žinios apie fizinius daiktus galimos, tačiau šie faktai netampa tikruoju žinojimu be išankstinių žinių ir supratimo, ko siekiame.

Bet koks požiūris, jog mokslo žinios remiasi stebėjimu nustatomais faktais, turi pripažinti, jog faktai, kaip ir žinios, yra galimai klaidingi ir gali būti koreguojami, ir kad mokslo žinios bei faktai yra abipusiai priklausomi.

•keliami klausimai, į kuriuos ieškoma atsakymų;

10. „Utopinė“ ir „dalinių sprendimų“ socialinė inžinerija. (K. R. Popper)

Utopinį požiūrį galime apibūdinti taip: kiekvienas racionalus veiksmas privalo turėti tam tikrą tikslą. Šis veiksmas yra racionalus tiek, kiek tikslo siekiama sąmoningai ir nuosekliai, o priemonės pasirenkamos taip, kad atitiktų šį tikslą. Tik kai apibrėžtas galutinis tikslas, tik kai jau turime kažką panašaus į siekiamos visuomenės pamatus, galime svarstyti geriausius būdus ir priemones jai pasiekti ir sudaryti praktinių veiksmų planą.

Dalinė inžinerija yra metodologiškai nepriekaištinga. Politikas, taikantis šį metodą, gali turėti savo galvoje idealios visuomenės pamatą, bet gali jo ir neturėti. Tačiau jis visą laiką turės galvoje, kad jeigu tobulybė apskritai pasiekiama, ji labai toli. Dalinės inžinerijos šalininkas ieškos metodų, kuriais remdamasis galėtų atpažinti didžiausias, sunkiausiai pakeliamas visuomenės blogybes ir kovoti su jomis, o ne metodų, kuriais remdamasis galėtų sužinoti, koks didžiausias galutinis gėris, ir kovoti dėl jo.

  • Filosofija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (2024 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Technikos filosofijos egzamino klausimai
    10 - 4 balsai (-ų)
Technikos filosofijos egzamino klausimai. (2016 m. Vasario 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/technikos-filosofijos-egzamino-klausimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:25