Technologinės pažangos ir augimo tempo modelis ir prognozė


Ekonomikos referatas. Įvadas. Technologinė pažanga ir augimo tempas. Gamybos ir kapitalo sąveika. Kapitalo ir gamybos dinamika. Taupymo normos poveikis. Technologinės pažangos veiksniai. Tyrimo proceso produktyvumas. Tyrimų rezultatų panaudojimas. Augimo raidos pakartotinė apžvalga. Kapitalo kaupimas ir technologinė pažanga. Tecnologinės pažangos tempo svyravimai. Institucijos ir augimas. Technologinės pažangos duomenų charakteristikos. Vidurkio, dispersijos ir pasikliautinųjų intervalų skaičiavimas. Hipotezių apie vidurkių ir dispersijų lygybes tikrinimas. Koreliacijos koeficiento skaičiavimas. Tiesinės regresijos skaičiavimas. Pagrindinės hipotezės tikrinimas ir determinacijos koeficiento skaičiavimas. Prognozavimas. Išvados. Literatūra. Priedai. Įvadas.


Darbas sudarytas iš penkių skyrių. Pirmame skyriuje trumpai pristatoma technologinė pažanga ir jos skaičiavimo būdai. Antrame yra pateikti technologinės pažangos veiksniai. Trečiame skyriuje analizuojama technologinės pažangos augimas. Ketvirtame pateikiama instucijos įtaka pažangai. Penktame pateikiamos skaitinės technologinės pažangos charakteristikos, apskaičiuojamas vidurkis, dispersijos, koreliacijos koeficientas. Sudaromas ekonometrinis modelis ir prognozė 2013 metams. Pateikiamos išvados. Rašant darbą remtasi 5 literatūros šaltiniais.

Šie technologinės pažangos espektai gerokai pranašesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jeigu manysime, kad vartotojams rūpi ne pačios prekės, bet jų teikiamos paslaugos, tada pamatysime vienijanti pagrindą. Kiekvienu atveju paslaugų kiekis padidėja. Naujas automobilis saugesnis, naujas faksas ar internetas – tai daugiau informacijos ir t.t. Jei gamybą suvokiame kaip ūkyje pagamintų prekių teikiamų paslaugų visumą, tada technologinė pažanga gali būti suprantama kaip jėga, kuri didina gamybą, kai kapitalo ir darbo mastas nekinta. Tokiu atveju technologinė padėtis – tai kintamasis, kuris parodo, kokia tam tikru momentu gamyba gali būti pasiekta, kai apibrėžtas kapitalo ir darbo mastas. Jeigu technologinę padėtį pažymėsime raide A, tada gamybos funkciją galime perrašyti taip:

Tai ir yra išplėtota gamybos funkcija. Gamyba priklauso tiek nuo kapitalo ir darbo (K ir N), tiek nuo technologinės padėties (A). Kai kapitalo ir darbo mastas nekinta, technologinei padėčiai A gerėjant, gamyba didėja.

Patogiau naudotis ribota ankstesnės lygties išraiška, būtent

Ši lygtis tvirtina, kad gamyba priklauso nuo kapitalo, nuo darbo ir technologinės padėties sandaugos. Taip apibrėžus technologinę padėtį, paprasčiau nagrinėti technologinės pažangos poveikį gamybos, kapitalo ir darbo tarpusavio ryšiui. Remdamiesi (12.1) lygtimi technologinę pažangą galime nagrinėti dviem lygiareikšmiais būdais.

Technologinė pažanga mažina darbuotojų, kurių reikia tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti, skaičių. Jeigu A padvigubės, tokiai pačiai gamybai pasiekti prireiks perpus mažiau darbuotojų N.

Technologinė pažanga didina produkcijos kiekį, kurį galima pagaminti, kai dirba tiek pat darbuotojų. Dydis AN ekonomikoje gali būti laikomas efektyviuoju darbo kiekiu: technologinės padėties A gerėjimas du kartus tolygus dvigubam dirbančių skaičiui. Kitaip sakant, galime manyti, kad gamyba yra dviejų išteklių – kapitalo K ir efektyviojo darbo AN rezultatas.

Čia verta priimti pastoviosios masto grąžos prielaidą. Kai technologinė padėtis pastovi, tai kapitalo K ir darbo N kiekiams padvigubėjus, gamyba taip pat padvigubės:

Taip pat verta priimti mažėjančios kiekieno iš dviejų išteklių- kapitalo ir efetyviojo darboo- grąžos prielaidą. Kai efektyviojo darbo kiekis nesikeičia, tikėtina, kad kapitalo padidėjimas didins gamybą, tačiau vis mažesniu dydžiu. Analogiškai, kai kapitalo kiekis nekinta, tikėtina, kad efektyviojo darbo kiekiui didėjant gamyba didės, tačiau taip pat vis mažesniu dydžiu.

Stabilios ekonomikos būsena- tai būsena, kai ir gamyba vienam darbuotojui, ir kapitalas vienam darbuotojui yra pastovūs. Čia kalbėsime apie gamybą vienam efektyviajam darbuotojui ir kapitalą vienam efektyviajam darbuotojui. Priežastis ta pati. Kaip tuoj suprasime, kai yra stabilios būsenos ekonomika, gamyba vienam efektyviajam darbuotojui ir kapitalas vienam efektyviajam darbuotojui yra pastovūs.

Kad išvestume gamybos vienam efektyviajam darbuotojui ir kapitalo vienam efektyviajam darbuotojui priklausomybę, ankstesnėje lygtyje x pakeisime dydžiu 1/AN. Tai atlikę gausime:

Žodžiais skambėtų taip: gamyba vienam efektyviajam darbuotojui (kairė lygties pusė) yra kapitalo vienam efektyviajam darbuotojui funkcija (išraiška dešinėje lygties pusėje).

12-1 paveiksle pavaizduotas gamybos vienam efektyviajam darbuotojui ir kapitalo vienam efektyviajam darbuotojui ir kapitalo vienam efektyviajam darbuotojui tarpusavio ryšys.

Kapitalo vienam darbuotojui dinamika, taip pat netiesiogiai ir gamybos vienam darbuotojui dinamika, buvo apibrėžta investicijų vienam darbuotojui ir amortizacijos vienam darbuotojui tarpusavio priklausomybe. Atsižvelgiant į tai, ar investicijos vienam darbuotojui buvo didesnės ar mažesnės už amortizaciją vienam darbuotojui, ilgainiui kapitalas vienam darbuotojui arba didėjo, arba mažėjo, taip pat elgėsi ir gamyba vienam darbuotojui.

12-2 paveiklslą braižysime analogiškai. Skirsis tik tuo, kad nagrinėsime gamybą, kapitalą ir investicijas vienam efektyviajam darbuotojui, o ne vienam darbuotojui.

Priklausomybė tarp gamybos vienam efektyviajam darbuotojui ir kapitalo vienam efektyviajam darbuotojui buvo išvesta 12-1 paveiksle. Ši priklausomybė pakartojama 12-2 paveiksle. Gamyba vienam efektyviajam darbuotojui didėja, kai didėja kapitalas vienam efektyviajam darbuotojui, tačiau kaskart vis mažesniu dydžiu.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (5976 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 593 KB
  • Technologinės pažangos ir augimo tempo modelis ir prognozė
    10 - 4 balsai (-ų)
Technologinės pažangos ir augimo tempo modelis ir prognozė. (2015 m. Gruodžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/technologines-pazangos-ir-augimo-tempo-modelis-ir-prognoze.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:21