Teisė Europos Sąjungoje


Teisės konspektas. . Eur. Sąjungos atsiradimas, jos pagrindas ir tikslai. Istorinės prielaidos, sąlygojusios trijų bendrijų – ecsc, eec ir euratom susikūrimą:. Teisinis subjektiškumas. Bendrijų teisinės prigimties klausimas. Es vystymosi perspektyvos:. Bendrijų kompetencija. Eur. Sąjungos organizacinė struktūra. Eur. Sąjungos (es) teisinis statusas. Ryšys tarp bendrijų ir es. Es tikslai:. Es pilietybė. Es piliečio teisės:. Narystės eur. Sąjungoje kriterijai ir įstojimas į es. Stojimo procedūra. Eur. Sąjungos institucijų sistema, bruožai ir pagrindiniai organai. Eur. Sąjungos taryba. Eur. Taryba (et). Komisija (dar vadinama eur. Komisija, oficialus pavadinimas eur. Bendrijų komisija). Komisijos sudėtis. Komisijos formavimo etapai:. Komisijos kompetencijos sritys:. Eur. Parlamentas, rinkimų tvarka. Eur. Parlamento darbo organizavimas. Partijų vaidmuo eur. Parlamente. Balsavimas euro parlamente. Parlamento funkcijos:. Eur. Teisingumo teismas (ett). Ett darbo formos:. Ett sudarymas. Reikalavimai teisėjams. Teismo procesas. Pirmos instancijos teismas, jo kompetencija. Audito rūmai (ar). Pagrindinės funkcijos (uždaviniai):. Kiti (konsultaciniai) organai. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Regionų komitetas. Eur. Investicijų bankas. Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo etapai ir jos institucijos. Ekonominės sąjungos institucijos:. Pinigų sąjungos institucijos:. Ekonomikos ir finansų komitetas (ecofin). Eur. Sąjungos institucijų veiklos sritys ir formos. Kompetencijos pasidalinimas tarp eur. Sąjungos ir jos valstybių narių. Subsidiarumo ir proporcingumo principas. Teisės aktų leidimo procesas. Konsultacinė procedūra. Bendradarbiavimo procedūra. Tarybos ir parlamento bendro sprendimo procedūra. Sritys, kuriose pagal sutartį reikalaujamas parlamento sutikimas. Teisių delegavimas (komitologija). Bendrijų veiklos finansavimas. Finansavimo šaltiniai. Išlaidos:. Biudžeto tvirtinimo procedūra. Institucijų vaidmens ypatumai ir sprendimų priėmimo procesas naujose veiklos srityse. Bendra užsienio ir saugumo politika. Politikos įgyvendinimo priemonės:. Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų sritį. Institucijų vaidmuo. Pastovus bendradarbiavimas tarp valstybių. Bendrijų kompetencija išoriniuose santykiuose ir bendrijų dalyvavimo tarptautinėse organizacijose forma. Aktų priėmimas pagal ii ir iii ramstį. Iii ramstis- policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamose bylose. Tarptautinių sutarčių sudarymo tvarka. Tarptautinių sutarčių sudarymas (procedūra). Eb narystė tarptautinės


I ramstis: Eur. anglių ir plieno bendrija, (EAPB) steigimo sutartis; Eur. bendrijos (EB) steigimo sutartis; Euroatomo (EA) steigimo sutartis

II ramstis: Nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) *

1. Kiekviena bendrija turi tarptautinei organizacijai būdingus požymius: regioninės, specializuotos, atviros.

pasireiškia išoriniu mastu: teisė sudaryti sutartis; dalyvauti kt. tarptautinėse organizacijose; narystė tarptautinėse organizacijose; aktyvaus ir pasyvaus diplomatinio atstovavimo teisė; turi privilegijas ir imunitetus; tarpt. atsakomybė (galimybė būti atsakovu už padarytus pažeidimus ir žalą); teisė pareikšti ieškinius ginant savo organizacijos interesus.

1. Federalistinis požiūris (atsirado po II PK) – agituoja už greitą sąjunginės valstybės sukūrimą,

3. Tarpvyriausybinė federacija – akcentuojamas valstybių narių vaidmuo, skatinama klausimus spręsti vienbalsiškumo principu – įprastu tarpt. teisėje bendradarbiavimo būdu. Šios krypties atstovai pasisakytų už valstybių konfederaciją, bet ne federaciją.

EAPB (anglių ir plieno) – prisidėti prie ekonominės plėtros, užimtumo augimo ir pan.

Euratomo tikslas prisidėti prie bendro ekonomikos kilimo, ryšių su kitomis valstybėmis plėtojimo.

Pagrindinės priemonės šiems tikslams pasiekti (priemonės nėra tikslai): bendros rinkos įkūrimas; ekonominės ir pinigų sąjungos įkūrimas; bendros politikos bei kitos veiklos įgyvendinimas.

Sutartyse tie tikslai ir priemonės konkretizuojami. Kur bendra politika, ten teisinis reglamentavimas yra tikslus. Kur nėra bendros politikos, mažesnis teisinis reglamentavimas (švietimas, turizmas ir pan).

ES teisinis statusas nėra griežtai apibrėžtas. ES įsteigta bendrijų pagrindu, bet bendrijos neišnyko ir nesusijungė. Jos nėra kaip ES nariai, nes narėmis yra valstybės. Bendrijos ir ES turi daug bendro, bet nėra tapačios. Bendrijų ir ES tarpusavio sąveika pasireiškia tuo, kad bendrijos kaip JA toliau įgyvendina tiek joms priskirtas funkcijas, tiek ir ES politiką naujose srityse:

Pati ES neturi JA statuso. Kad tarptautinė organizacija turėtų JA teises, tai turi išplaukti iš jos kompetencijos ir įgaliojimų, kuriuos suteikia jas steigiančios valstybės. Kai ES nori veikti išorėje, ji veikia per bendrijas. Kai reikia įgyvendinti Eur. Tarybos sprendimus trečiose šalyse ar tarptautinėse organizacijose, ES veikia arba per valstybių narių arba per komisijų delegacijas (ES sutarties 20 str.). Tarptautiniu lygiu įsipareigojimus prisiima arba bendrijos, arba valstybės narės. Pagal ES sutarties 20str. Yra tarptautinio teisinio subjektiškumo užuomazga: ES Taryba gali įgalioti tam tikrą valstybę dėl sutarčių sudarymo su trečiąja valstybe. Tos sutartys jau atstovaus ES, bet atsakomybė tenka bendrijoms arba valstybėms narėms.

1. jos turi vieningą institucinę sistemą. Tiek bendrijos, tiek ES naudojasi tomis pat institucijomis, bet jos vykdo skirtingas funkcijas pagal bendrijų sutartis. Tik ES galima priskirti Eur. Tarybą., kuri bendrijų rėmuose vaidina mažesnį vaidmenį.

2. kitas ryšys yra vieninga sutarčių keitimo procedūra. Bet ES sutarties nuostatos negali pažeisti bendrijų sutarčių nuostatų

Asociacijos sutartis sudaryta su bendrijomis, veikiančiom ES rėmuose ir valstybėmis narėmis

Atsižvelgiant į bendrijos ir ES sąveiką, jas reikėtų traktuoti bendras ne tik politiškai, bet ir juridiškai, net jei bendrijos ir išlaiko formalią autonomiją. Teisiškai ES yra kaip organizacinė struktūra, kurios ribose bendrijos veikia kaip JA ir yra įgyvendinamas valstybių narių bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikoje ir vidaus reikalų srityje (bendradarbiavimas susiaurėjęs iki baudžiamosios teisės srities). Vis tik ES nesutampa su bendrijomis, nes ES turi savo tikslus (ES sut. 2 str.) ir turi šiuo požiūriu galimybę būti tarptautinės teisės subjektu.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 30 puslapių (24469 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 110 KB
  • Teisė Europos Sąjungoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Teisė Europos Sąjungoje. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teise-europos-sajungoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 06:03