Teisė į gyvybę


Teisės esė.

Teisė į gyvybę. Informacijos šaltinių sąrašas.


Ši teisė mūsų visuomenėje dažniausiai suprantama kaip teisė jau užgimusiam gyventi ir kaip teisė gyventi iki natūralios mirties. Teisė gyventi motinos įsčiose nuo pradėjimo iki šiol pasaulyje suprantama ir įteisinama labai įvairiai. Vieniems atrodo, kad tokią teisę gali turėti pradėjęs vystytis žmogus nuo 8-os, kitiems nuo 12-os gyvenimo savaitės. Lietuvoje kūdikio teisė gyventi iki 12-os savaitės priklauso nuo tėvų noro, nes nuo 1955 m. tebegalioja iki šiol legalaus aborto įstatymas. Per šį laiką, dėl to netekome antros Lietuvos gyventojų. Nuo 12-os iki 22-os gyvenimo savaitės Lietuvoje draudžiama pasikėsinti į besivystantį žmogaus vaisių, tačiau šiuo laikotarpiu užgimęs jis neturi teisės į pilietybę, t. y. negauna nei gimimo, nei mirimo liudijimo. Lietuvos piliečiu pripažįstamas užgimęs žmogus tik nuo 22-os gyvenimo savaitės ir sveriantis 500 g. Pasaulio valstybėse veikia skirtingi įsakymai, todėl ir pilietinės teisės skirtingos. Būtina paminėti, jog egzistuoja daugybė gyvybės pradžios teorijų: „apvaisinimo“, „pirmojo širdies dūžio“, „virkštelės nukirpimo“, „kvėpavimo pradžios“ ir kt. Pavyzdžiui, R. Šarapovas gyvybės pradžią siūlo sieti su žmogaus smegenų funkcionavimo pradžia. Pasak jo, „žmogaus gyvybės pradžia siejama su smegenų ląstelių masės (galvos smegenų), kuri lemia vaisiaus gyvybingumą, susiformavimu. Tai įvyksta motinos įsčiose dar gerokai prieš kūdikio gimimą (apie penktąjį nėštumo mėnesį)“.

  • Teisė Esė
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (914 žodžių)
  • Kolegija
  • Teisės esė
  • Microsoft Word 23 KB
  • Teisė į gyvybę
    10 - 10 balsai (-ų)
Teisė į gyvybę. (2016 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/teise-i-gyvybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:34