Teisė ir valstybė


Teisės konspektas. Į ž a n g a. Teisės normos samprata ir požymiai. Teisës normos ir kitos socialines normos. Teisės normos struktūra. Teisės normų rūšys. I š v a d o s. Naudota literatūra. Ne vienam teisininkui ar teisės mokslo tyrėjui kyla klausimas kas gi yra ta teisė. Filosofine prasme ji suprantama vienaip, sociologine kitais, o teisės teorijos atstovų darbuose ne retai galima sutikti pasakymą, kad teisė - tai teisės normos. Aišku, tai pakankamai susiaurintas, sukonkretintas, tačiau kartu ir daug savyje talpinantis teisės sąvokos aiškinimas. Taigi, tam tikra prasme, šis mano darbas bus skirtas ne tik teisės normos analizei, požymių aprašymui, tačiau ir visai teisei apskritai. Teisės normos apibrėžimas bemaž kartojasi visuose sutinkamuose šaltiniuose, todėl dėl sąvokos didelių diskusijų nekyla. Šiame darbe pasistengsiu pažvelgti į teisės normos vietą apskritai socialinių normų grupių ir teisės sistemoje. Kuo ji panašesnė, geresnė ar blogesnė už moralės, dorovės ir kitas tradicijų, papročių įtakojamas socialines normas, ar yra paprasčiausiai viena iš jų, tik juos reguliuojami visuomeniniai santykiai yra pakankamai reikšmingi, kad būtų įjungiama ir valstybė. Taigi, lygindama socialines ir teisės normas pabandysiu panagrinėti ir valstybės vaidmens įgyvendinant teisės normas. Taip pat , manau, jog šio darbo eigoje išsiaiškinsiu, kas gi suteikia tai ar kitai elgesio taisyklai prerogatyva vadintis teisės norma. Ar tai, kad ji valstybės įtvirtinta, kad visiems privaloma, formaliai apibrėžta, ar tai, kad turi teisės normai priskiriamus struktūrinius elementus, ar ir viena ir kita? Kodėl vienos socialinės normos virsta teisės normomis, o kitos taip ir lieka tradicijų, papročių pavidalu. Per mažai reikšmingos, neatitinka susiklosčiusių visuomeninių santykių, o gal yra tokių dalykų, kur teisė ir valstybė nesikiša, nors dalykai pakankamai reikšmingi ir aktualūs, tačiau jų teisės normomis sureguliuoti negalima. Todėl ir sakoma, kad teisė atspindi tiktam tikrą visuomenės gyvenimo dalį, ji niekada neatspindės žmogaus emocijų, jausmų ir išgyvenimų bei netaps jų reguliatoriumi, to paties nerasime ir teisės normose. Jose realaus gyvenimo atspindžiai , santykiai kylantys iš žmonių tarpusavio bendravimo ir dalyvavimo visuomeninėje veikloje. Taip pat kyla klausimas, kas kam daro įtaką, teisės normos formuoja visuomeninius santykius atitinkama linkme ar visuomeninių santykių pagrindu yra kuriamos atitinkamos teisės normos. Teisės norma - pats mažiausias teisės sandaros elementas, tačiau jo re


Kiekvienà dienà þmonës bendrauja, sàveikauja, atlieka tam tikrus veiksmus, bendradarbiauja. Visuomenės civilizacijos vystymasis apsprendë daugelio skirtingø normø sistemø funkcionavimà ir tarpusavio sàsajà. Vieninga ir dinamiðka socialiniø normø sistema yra bûtina visuomenës gyvenimo sàlyga, visuomeninio valdymo, valstybës organizacijos ir funkcionavimo priemonë, þmoniø suderintos tarpusavio veiklos, þmoniø teisiø, tautos gerovës augimo, stimuliavimo veiksniu. Socialinë norma- tai þmoniø bendravimo taisyklë, visuomenës nariø socialiai reikðmingo elgesio taisyklë. Taisykles, reglamentuojanèias þmoniø elgesá, socialiniø grupiø, kolektyvø, organizacijø veiksmus, sudaro socialiniø normø visuma.

Socialiniø normø sistema atskleidþia visuomenës ekonominio, socialinio-politinio ir dvasinio išsivystymo pasiektà lygá, juose iðreiðkiamos ir ðalies gyvenimo istoriniai ir nacionaliniai ypatumai, valstybinës valdþios pobûdis, þmoniø gyvenimo kokybë. Normos, reguliuojanèios visuomeninius santykius atspindi ir konkretizuoja objektyviø ástatymø veikimà, visuomeninio vystymosi tendencijas. Socialiniø normø sistema susideda ið ávairiø normø grupiø, átakojanèiø viena kità ir sàveikaujanèiø viena su kita. Socialinëms normoms yra priskiriamos ekonominës, politinës, teisinës, moralës, religinës, estetinës ir kitos normos.

Visuomeniniø santykiø reguliacijos procese aktyvus vienos normø grupiø vaidmuo ura papildomas, koreguojamas kitomis socialinëmis normomis. Atskirø normø grupiø sàveika vieningoje socialiniø normø sistemoje atskleidþia á sistemà` áeinanèiø atskirø sudedamøjø daliø kompleksines savybes. Socialiniø normø veikimo efektyvumà atspindi pilieèiø visuomeninë santarvë, stipri visuomeninë tvarka, socialinio partneriavimo ir iniciatyvos teisingumas , socialinë atsakomybë.

Socialinës normos savo prigimtimi reiðkia atitinkamo elgesio standartà. Á “socialinës normos” sampratà áeina konkreèios, detalios ir plataus pobûdþio taisyklës, átvirtinanèios “pamatines” visuomeninio gyvenimo idëjas, kurios yra vadinamos principais. Labiau detalios taisyklės organiðkai susietos su atitinkamais principais, yra jø pasireiðkimas konkreèiuose visuomeniniuose santykiuose, gyvenimiðkose situacijose. Principai ir konkreèios atskiros taisyklës ágyvendina reguliacinë, kontrolinë, auklëjamàjà funkcijas, pvz., aktyvø poveiká visuomeniniams santykiams per þmoniø valingo elgesio reguliavimà, átakojant elgesio motyvus, atlieka ne tik konkreèios teisës normos ar moralës taisyklës, bet ir teisiniai, moraliniai principai. Teisingumo ir humanizmo, þmoniø teisiø pagarbos, teisëtumo ir kiti principai atlieka didelá poveiká þmoniø konkretaus elgesio varianto pasirinkimui. Socialinës normos yra susietos su þmogaus ir visuomenës apskritai interesais, o taip pat su atskirø socialiniø grupiø, tarptautinës bendrijos interesais.

Ðioje kursinio darbo dalyje norëèiau trumpai aptarti pagrindines socialiniø normø rûðis, ðiek tiek jas palyginti su teisës normomis. Moralë - tai bendrø elgesio taisykliø sistema, susidariusi remiantis þmoniø paþiûroms á gërá, blogá, pareigà, teisingumà, garbë ir pan., garantuotø vidiniu þmoniø ásitikinimu, visuomenine nuomone ir visuomeniniu poveikiu. Moralës normos visuomenëje susikuria pagal tai, kokia jos paþiûra á gërá, blogá, garbæ, teisingumà ir kitas iðeitines vertybes. Moralës normos tampa bendromis elgesio taisyklëmis, kai visuomenë, jos nariai ásisàmonina jø reikðmingumà, reikalingumà. Teisës normas leidþia valstybë ir dël to jos ið karto tampa privalomomis. Daugelá visuomeniniø santykiø reguliuoja ir teisës ir moralës normos, taèiau teisës ir moralës poveikio sfera nëra vienoda. Teisës normos reguliuoja tik svarbiausius teisnius santykius, kuriuos galima reguliuoti iðoriðkai, o moralës normos reguliuoja ir teisës srièiai nepriskiriamus reiðkinius. Moralë reguliuoja daugiau visuomeniniø santykiø nei teisë, taèiau moralë taip pat nereguliuoja tokiø santykiø, kurie negali bûti vertinami kaip moralûs ir amoralûs. Moralës normos neturi tokio apibrëþtumo kaip teisës normos, jose nëra tiksliø, grieþtø elgesio taisykliø. Moralë pasireiðkia kaip þmoniø elgesio principai, kurie nëra átvirtinti, suformuluoti specialiuose raðytiniuose aktuose, jos egzistuoja þmoniø sàmonëje. Teisës normos

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 10 puslapių (7353 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Teisė ir valstybė
    10 - 2 balsai (-ų)
Teisė ir valstybė. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teise-ir-valstybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:07