Teisė konspektas


Teisės konspektas.

Teisė teisė –. Kuo teisė skiriasi nuo kitų taisyklių. Norminių teisės aktų rušys Europos sąjungos teisė. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė. Norminių teisės aktų samprata ir rūšys. Norminiais teisės aktais. Taigi norminis teisės aktas. Terminis įstatymas. Teisės norminių aktų galiojimas laiko atžvilgiu. Norminiai teisės aktai skelbiami. NTA įsigalioja –. Lr priimti nta. Teisinės atsakomybės samprata ir rūšys Teisinė atsakomybė. Vadinasi , be to , kad asmuo turi ištaisyti padėtį , jis patiria papildomus apribojimus. Pagal tai kokio pavojingumo yra teisės pažeidimas ir kokio tikslo yra siekiama , teisinė atsakomybė yra šių rūšių. Fizinio asmens samprata Fizinias asmuo. Teisnumas veiksnumas. Veiksnumas priklauso nuo. Juridinio asmens samprata ir rūšys Juridinis asmuo. Juridinio asmens požymiai. Juridinių asmenų rūšys. Pagal veikos pobūdį. Pagal turtinės veiklos atsakomybės ribas. Juridinio asmens steigimo tvarka. Įgaliojimo samprata ir forma Įgaliojimas. Įgaliojimą notaras turi tvirtinti tokiais atvejais. Yra tris kriterijai. Įgaliojimų rūšys. Pagal suteikiamų teisių apimtį įgaliojimai būna. Įgaliojimo terminas. Įgaliojimo terminas gali būti. Įgaliojimo pasibaigimas.


Teisę sukuria tam įgalioti asmenys ir valstybės institucijos. Atskirais atvejais netgi pati tauta, referendumo keliu.

įstatymai: Lietuvos respublikos konstitucija, konstituciniai įstatymai, konstituciniai aktai; įststymai (paprasti, kai kurie jų vadinami kodeksais) ir tarptautinės sutartys (ratifikuotos turi įstatymo galia);

poistatyminiai aktai: seimo nutarimai, prezidento dekretai, vyriausybės nutarimai, ministrų ir vyriausybės įstaigų vadovų įsakymai, kitų valstybės valdymo institucijų norminiai teisės aktai (įsakymai, nutarimai, sprendimai), savivaldybių tarybų sprendimai.

Dauguma teisinių taisyklių yra užrašomos tam tikruose dokumentuose, kad būtų dėl jų aišku. Tie dokumentai vadinami – norminiais teisės aktais. Tie dokumentai nėra šeip paprastos kilmės, bet juos gali priimti tik įgaliotas (kompetentingos) valstybės institucijos, o atskirais atvejais net pati tauta.

Taigi norminis teisės aktas, tai kompetentingos valstybės institucijos ar net pačios tautos referendumo būdu, priimtas dokumentas, kuriame išdėstomos teisinės taisyklės.

Atsižvelgiant į tai, kokia norminio teisės akto svarba, kas ji priima ir kaip giliai reguliuojami gyvenimiški reikalai, norminiai teisės aktai turi savo sistemą.

Įstatymai turi tikslą nustatyti principus, bendrus reikalavimus, o poistatyminiai teisės aktai, tiesiog nustato, kaip įstatymus reikia įgyvendinti.

Lyginant su kitais, Lietuvoje priimamais teisės aktais įstatymai turi aukščiausią teisinę galią. Kaip įstatymus įgynendinti nustato poįstatyminiai teisės aktai.

Schemoje pateikta norminių teisės aktų hierarchija, yra reikšminga tuo, kad aukščiau esantis dokumentas turi aukštesne teisinę galią, todėl žemiau esantys negali jam prieštarauti.

Teisės norminiai aktai, kad neprieštarautu vieni kitiems prižiūri specialūs teismai, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos dokumentų, yra įsteigtas Europos teisingumo teismas, o kad LR teisės aktai neprieštarautu vieni kitiems, prižiūri konstitucinis teismas ir adminisraciniai teismai.

Tam, kad apie teisines taisykles ir priimtus norminius teisės aktus žinotu visi, norminiai teisės aktai yra viešinami ir įsigalioja tam tikru momentu.

Norminiai teisės aktai skelbiami Europos sąjungos oficialiame leidinyje, o LR priimti leidinyje valstybės žinios. Tačiau šitame leidinyje nėra skelbiami savivaldybių tarybų sprendimai. Jie yra skelbiami vietinėje spaudoje ir savibaldybės interneto svetainėse.

poistatiminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, nebent dokumente yra parašyta kita įsigaliojimo data;

savivaldybių tarybų sprendimai taip pat įsigalioja kitą dieną po paskelbimo vietinėje spaudoje, valstybės internetinėje svetainėje;

taip pat jaigu nėra parašyta kita įsigaliojimo data.

Teisinės taisyklės baigia galioti kada yra pakeičiamos kitomis, yra panaikinamos arba tiesiog jų galiojimas buvo laikinas ar terminuotas. Keičiama arba naikinama tokia pačia tvarka kaip ir priimama nauja.

Teisinė atsakomybė, tai valstybės atsakas į tai, kad asmuo nesilaiko teisinių reikalavimų. Taigi pažeidus teisines taisykles, be to kad asmuo turi įvygdyti savo pareigas, papildomai turi patirti tam tikrus suvaržymus, kurie ir pasireiškia kaip teisinės atsakomybės taikymu.

Teisinė atsakomybė, tai poveikis teisės pažeidėjui, kuris pasireiškia tiek valstybiniu, tiek visuomeniniu pažeidėjo pasmerkimu, tiek ir turtinio – asmeninio ar organizacinio apribojimo taikymu.

Pagal tai kokio pavojingumo yra teisės pažeidimas ir kokio tikslo yra siekiama, teisinė atsakomybė yra šių rūšių:

baudžiamoji – ji taikoma už pavojingiausius pažeidimus, o vienas iš jų tikslų yra nubaudimas;

administracinė – kelių eismo pažeidimai, statybų ir t.t. Ji mažiau pavojinga nei baudžiamoji bet iš esmės turi tą patį tikslą;

civilinė – tai yra turtinė atsakomybė, kurią siekiama atlyginti nukentėjusiam turtinę žalą;

drausminė – ji taikoma darbo santykių metu, kada darbuotojas pažeidžia nustatytas darbo taisykles;

materialinė – ji taip pat taikoma kai yra darbo santykiai, o tikslas toks pat kaip ir civilinės atsakomybės, t.y atlyginti padaryta žalą. Tai gali būti darbuotojo padaryta darbdaviui žala t.y medžiagų, įrenginių sugadinimas arba atvirkščiai. Taip pat turtinė ir neturtinė žala.

  • Teisė Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 32 puslapiai (11219 žodžių)
  • Profesinė mokykla
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 56 KB
  • Teisė konspektas
    10 - 9 balsai (-ų)
Teisė konspektas. (2016 m. Birželio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/teise-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:30