Teisė Romos imperijoje


Romenu prievoliu teise. Romoje sutarciu galiojimo salygos. Prievoliu atsiradimo ir pasibaigimo panasumai. Prievoliu kilme romos.

Teisės konspektas. Prievolių teisė romėnų teisėje. Prievolės samprata ir rūšys. Prievolių atsiradimo šaltiniai. Sutarčių galiojimo sąlygos. Prievolės šalys. Prievoliųį vykdymo užtikrinimas. Sutarčių rūšys.


Šiandieninėje teisėje privolė – teisinis santykis, kai skolininkas (debitor) privalo atlikti kreditoriaus (creditor) naudai tam tikra veiksmą ar susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teise reikalauti iš skolininko įvykdyti savo pareiga. Pagal romėnus prievole turi elementus. Kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko tam tikro elgesio (kreditas). Skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus, jo skola kreditoriui (prievolė). Skolininko pobūdžio galimybės: 1pareiga atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, 2pareiga perduoti kreditoriui tam tikra daiktą, 3pareiga atlyginti žalą. Prievolės objektass gali būti viskas kas įmanoma ir neprieštarauja įstatymui. Prievolė sukelia tam tikrą kreditoriaus ir skolininko ryšį. Senesniais laikais skolininkas atsakė ir savo asmeniu. 1)in rem ir 2)in personam skirtumai: pagal prievolių apsauga teisės skirstytos i absoliutines (ginamos nuo bet kokio kėdinimosi) ir santykines (veiksmu reikalavimas tik iš skolininko) prievolės objektas (kaip ir daiktinės teisės) gali būti daiktas, tačiau esant prievoloniams santykiams kreditorius gali reikalauti jį grąžinti tik iš skolininko. prievolė yra laikina (numatytas jos pasibaigimo laikas), o daiktinėteisė (pvz nuosavybės) laiko atžvilgiu neribota. Prievolė grindžiama lygybės principu (tačiau diskutuojama, jog ekonomiškai ir teisiškai kreditorius buvo stipresnis) rūšys: pagal prievolės atsiradimo pagrindą 1)kylančias iš sutarčių 2)iš deliktų 3)iš tarytum deliktų. Pagal subjektų teisių ir pareigų santykį 1)vienašalės 2) dvišalės (lygiavertės ir nelygiavertės). Pagal teisėjo laisvės ribas priimti sprendimą. Atsižvelgiant į teisėjo laisvės ribas priimti sprendimą byloje, prievolės skirstytos į imperatyvios teisės ir geros sąžinės. Vėliau susiformavo nauja prievolių rūšis – obligaciones naturales. Tai prievolės, kurių įvykdymas neužtikrintas ieškinio teise. Jos passižymėjo vienu bendru bruožu – skolininkas negalėjo reikalauti kreditoriaus grąžinti išmokėtų sumų net ir motyvuodamas tubuvo pagrindiniai prievolių atsiradimo šaltiniai: sutartys (contractus) ir teisės pažeidimai (delicta) plėtojantis ūkiniams ryšiams ir prekybai atsirado prievolių, kurios aiškiai kilusios ne iš sutarčių ir ne iš deliktų. Vienos iš jų buvo panašios į prievoles, atsiradusias iš sutarties – vadintos prievolėmis tarytum iš sutarčių, kitos – panašios prievoles, kilusias iš deliktų – vadintos prievolėmis tarytum iš deliktų.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (3345 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Teisė Romos imperijoje
    8 - 2 balsai (-ų)
Teisė Romos imperijoje. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teise-romos-imperijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:06