Teisės špera.


Darbo teises spera. Teisės šperos. Darbo teisės šperos. Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju referatas. Referatas - kolektyviniai darbo santykiai. Darbo ginčai anotacija. Teises savoka.

Teisės Špera. Darbo teisės sąvoka ir sistema. Darbo teisės metodas. Darbo teisės šaltiniai. Teisiniai darbo santykiai. Įdarbinimo santykiai ir bedarbių rėmimas. Darbo teisės principai. Darbo teisės subjektai. Darbo sutartis. Darbo sutarties nutraukimas trečiųjų institucijų reikalavimu. Darbo sutarties keitimas. Aplinkybės dėl kurių būtina nutraukti darbo santykius su darbuotoju. Neteisėto ir nepagrįsto darbo sutarties nutraukimo padariniai. Darbo sutarties pasibaigimas. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Darbo užmokesčio reglamentavimas ir jo principai. Darbo sutarties nutraukimo įforminimas ir atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju. Užmokestis esant prastovai. Garantijos ir kompensacijos. Poilsio laikas. Darbo sauga. Materialioji atsakomybė. Viršvalandiniai darbai. Darbo ir poilsio laikas. Darbo ginčų nagrinėjimas teisme. Darbdavio mate rialioji atsakomybė. Darbo drausmė. Kolektyviniai santykiai. Kolektyviniai darbo ginčai. Individualaus darbo ginčai. Žalos skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Pagrindiniai Europos sąjungos darbo teisės bruožai. Ieškinio pareiškimas. Ieškinio senatis. Terminai. Teisiniai santykiai. Teisės teorija. Teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė teisės pažeidimas.


b) nacionalinius. Šie darbo teisės principai dažniausiai konkretizuoja tarptautinius ir regioninius teisės principus nacionaliniuose įstatymuose. Teisės principų reikšmė yra trejopa:

1.jeigu tam tikrų darbo santykių nereguliuoja norminiai darbo teisės aktai ir jiems negalima taikyti panašius santykius reguliuojančių norminių teisės aktų, taikomi įstatyme išvardyti principai. Tai vadinama tiesioginiu principų taikymu;

Pagal galiojimo erdvės atžvilgiu norminiai aktai yra skirstomi taip:

I. Lokalieji norminiai aktai darbo teisėje yra gana daug norminių aktų, galiojančių ne visoje valstybės teritorijoje o tik tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Tai lokalieji aktai.

4.4. Teisinių darbo santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibai gimo pagrindai

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48straipsnį, kiekvienas žmogus gali laisvai rinktis darbą ir verslą, turi teisę į saugias darbo sąlygas, socialinę apsaugą nedarbo atveju. Asmuo savo teises darbui įgyvendina 2 būdais: 1) tiesiogiai kreipdamasis į darbdavį ir saudarydamas darbo sutartį: 2) kreipdamasis į įdarbinimo įstaigą dėl įdarbinimo. Pirmuoju atveju įdarbinimo santykių neatsiranda. Jie esti tik tada, kai asmuo pasinaudoja darbo biržos ar kitos institucijos paslaugomis tam, kad gautų darbą. Darbo birža išduoda siuntimą, kurio reikšmė gali būti dvejopa: 1) įprasta 2) specialioji.

Tam tikrų kategorijų darbuotojams toks laikotarpis netaikomas, o būtina asmenims iki 18 metų; darbuotojams, perkeliamiems į kitą įmonę darbdavių susitarimu; asmenims, įdarbintiems į darbo vietas, kurioms nustatyta kvota; asmenims, priimamiems konkurso tvarka arba išlaikius kvalifikacijos egzaminus. Darbo sutarties formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 17 straipsnis. Pagal jo antrąją dalį, darbo sutartis sudaroma vadovaujantis tipine forma. Ji nustatyta Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 1996m. balandžio 17d. pakeitimu. Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas numato dviejų rūšių teises į darbą garantijas:

1) Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 2 straipsnio 6 punktas draudžia atsisakyti priimti į darbą vadovaujantis motyvais, nesusijusiais su dalykinėmis asmens savybėmis negalima riboti ar tiekti pirmybės dėl lyties, tautybės, pilietybės, rasės, politinių, religinių įsitikinimų ir kitų aplinkybių. 2) tam tirų kategorijų asmenų, kurie labiau socialiai pažeidžiami garantijos įgyvendinti teisę į darbą. Jiems Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo nustatyta tvarka rezervuojamos darbo vietos.

darbo sutartį galima keisti dviem atvejais:1) pasikeitus vienai iš šalių 2) pakeitus darbo sutarties turinį(t.y. tas joje aptartas sąlygas, kurpios aibrėžia šalių teisės ir pareigas);Dažnesnis atvejis yra darbo sutarties turinio pasikeitimas . Turinys keičiamas šalių susitarimu.Įstatymas numato keletą atvejų,kai darbdavys savo valia gali laikinai per_ kelti darbuotoją į kitą darbą. Darbuotojo sutikimas reikšmės neturi. Nesutikdamas darbuotojas pažeistų darbo drausmę. Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 24 straipsnis numato, kad darbdavys savo valia gali per kelti darbuotoją į kitą darbą iki vieno mėnesio laikotarpiui. Nurodyti keli atvejai: gamybinė avarija, gaisras, nelaimingas atsitikimas. Įstatymuose numatyta dar keletas laikino perkėlimo atvejų, kai taikoma vienos šalies siūlymu, bet reikia kitos šalies sutikimo. Perkėlimą į kitą darbą darbuotojo iniciatyva reguliuja Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, sveiką šeimą, vaikų auklėjimą ir pan., numatyti atvejai, kai darbuotojas gali prašytis perkeliamas į kitą darbą. Lietuvos respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 63 straipsnyje numatytos lengvatos nėščioms ir mažamečių vaikų turinčioms moterims. Kai keičiama gamyba arba jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas, darbuotoją galima perkelti be jo sutikimo (pakeisti darbo sąlygas). Darbuotoją būtina įspėti prieš vieną mėnesį, su daryti sąlygas tobulinti kvalifikaciją arba kitaip prisitaikyti prie naujų sąlygų. Darbuotojui kurio darbo užmokestis, sutikus dirbti kitomis sąlygomis, sumažėja, kelis mėnesius mokamas vidutinis darbo užmokestis.

  • Teisė Šperos
  • 2010 m.
  • 7 puslapiai (13432 žodžiai)
  • Teisės šperos
  • Microsoft Word 59 KB
  • Teisės špera.
    10 - 1 balsai (-ų)
Teisės špera.. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/teise-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:11