Teisėkūra. Subjektai. Būdai. Rūšys. Stadijos


Teisekuros subjektai. Teisekuros proceso stadijos. Teisekuros budai. Teisekuros principai. Teisekuros stadijos. Teisėkūros rūšys. Administracinė teisėkūra. Teisekuros subjektai,budai,rusys. Teisekuros subjektu analize. Deleguotoji teisėkūra..

Teisės kursinis darbas. Įvadas. Teisėkūra. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros principai. Teisėkūros rūšys. Teisėkūros stadijos. Išvados. Literatūra. Teisėkūra – tai procesas, kurio metu teisinės idėjos tampa apčiuopiamomis ir suformuluotomis teisinėmis normomis. Tai perėjimas nuo abstraktaus teisinio mąstymo prie šio mąstymo realizavimo praktikoje. Socialinio intereso siekis tapti visuomenine tvarka prasideda nuo to intereso performulavimo į teisines idėjas - tam tikrą pageidaujamo elgesio projektą. Kad pajėgtų daryti realų poveikį žmonių elgesiui, šios idėjos-projektas turi peržengti teisinės sąmonės ribas ir virsti teisės normomis. O tokio idėjų „perdirbimo" į teisės normas procedūrų sistema ir yra teisėkūra. Šio darbo uzdaviniai. Paaiskinti, kas yra teisėkūra. Nustatyti, kokie yra teisėkūros subjektai. Apžvelgti teisėkūros principus. Aprašyti, kokios yra teisėkūros rūšys. Aprašyti teisėkūros stadijas.


Teisėkūra – tai procesas, kurio metu teisinės idėjos tampa apčiuopiamomis ir suformuluotomis teisinėmis normomis. O tokia. Vaišvila pateikia tokį apibrėžimą: ,,teisėkūra – tai visuomenės ar įgaliotų valstybės institucijų veikla, kuria sisekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti teisės normas atsižvelgiant į visų visuomenės narių teisių ar teisėtų interesų apsaugos bei įgyvendinimo poreikius .

Teisinis reguliavimas reikalingas bent dviem atvejais: pirma, kai būtina įtvirtinti nuosavybės teises, kurios yra rinkos ir taikaus sugyvenimo pagrindas; antra, kai valstybė vykdo tam tikras funkcijas – apibrėžti, kaip šios funkcijos vykdomos.

 valstybės sukurtos teisės taisyklės veikia daugelį žmogaus gyvenimo sričių. Įstatymų kūrimo ir kaitos griebiamasi sprendžiant įvairiausias kasdienio gyvenimo problemas, deja, dažniausiai nepasvėrus, kad bendros centralizuotos valstybės sukurtos taisyklės tam nebūtinos. Teisingumo, aiškumo ir išspręstų problemų nuo įstatymų gausos nepadidėja.

Teisėkūros procesas turi būti nuoseklus – nuo idėjos iškėlimo iki jos realizavimo pereiti šias stadijas: idėjos iškėlimą, jos įvertinimą ir politinį pritarimą; teisinio reguliavimo koncepcijos parengimą ir jos įvertinimą; teisės akto projekto parengimą ir įvertinimą; projekto priėmimą, paskelbimą ir jau po įgyvendinimo sekantį efektyvumo įvertinimą.

Teisės aktų leidyba yra sąmoninga ir tikslinga žmonių veikla. Visų valstybių teisėkūros tikslai yra bendri: teisėkūra siekiama sukurti ir tobulinti vientisą, darnią teisės normų ir teisės principų sistemą(teisės sistemą), reguliuojančią įvairius visuomenės santykius.

Teisėkūros paskirtis – kurti, keisti, panaikinti arba papildyti teisės norminius aktus. Teisės normos išleidimas – tai sudėtingas ir atsakingas procesas, nes būtina leidžiamą įstatymą deramai ir efektyviai inkorporuoti į visuomenės politinį, ekonominį, socialinį gyvenimą, stengtis, jog tai nesukeltų sumaišties ar visuomenės nepasitenkinimo. Taigi kiekvienas, ypač fundamentinis norminis teisės aktas turi maksimaliai išreikšti ir atsižvelgti į materialiąsias visuomenės gyvenimo sąlygas, ekonominius, įvairių rūšių nuosavybės santykius, skirtingų socialinių ir politinių jėgų santykį, įvairių politinių partijų ir judėjimų aktyvumą, tautinių mažumų santykius, santykių su kitomis šalimis irterminas teisėkūros subjektas (teisės aktų leidėjas) reiškia subjektą, kuriam suteikta galia pareikšti galutinę ir neginčijamą valią dėl teisės akto priėmimo.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2011 m.
  • 15 puslapių (2989 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Teisėkūra. Subjektai. Būdai. Rūšys. Stadijos
    10 - 1 balsai (-ų)
Teisėkūra. Subjektai. Būdai. Rūšys. Stadijos. (2011 m. Kovo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/teisekura-subjektai-budai-rusys-stadijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:26