Teises filosofija 3


Teisės konspektas. Sudėtinga suprasti teisę kaip reiškinį. Kai teisę apibrėžiame kaip taisyklių, normų visumą, tai kyla klausimas, kas apibrėžia tas taisykles. Svarbus skirtumas tarp taisyklės ir normos. Vyraujančioje normatyvistinėje mokykloje teisę apibrėžiame kaip normų visumą. Bet normos ir taisyklės sutapatinti negalime. Kas yra plačiau? Jei norma yra taisyklių visuma, tai norma yra plačiau, bet taip iš tiesų nėra. Taisyklės yra abstrakčiausia sąvoka, kuri įneša neaiškumų. Jei taisyklė yra plačiau nei norma, tai kur yra kita taisyklių dalis? Vadinasi šalia taisyklės yra ir kitu reguliatoriai, kurie yra neformali teisė, abstrakčioji teisė. Kodėl svarbu išaiškinti šį skirtumą? Teisės paskirtis – reguliuoti žmonių elgesį. Tai pats bendriausias tikslas.


Svarbus skirtumas tarp taisyklės ir normos.

Kodėl svarbu išaiškinti šį skirtumą? Teisės paskirtis – reguliuoti žmonių elgesį. Tai pats bendriausias tikslas.

Fuleris ir blekas teigia, kad teisė – institutas, kuris priverčia žmones paklusti nustatytom normom ir taisyklėm.

Teisė kaip reguliatorius apima svarbiausius visuomenės reguliatorius. Žodis svarbiausias – sunkiai pritaikomas. Kas yra svarbu ar nesvarbu sunku nustatyti. Dėl to svarbu įvertinti kiekvieną reguliatorių, kuris daro poveikį žmogaus elgesiui.

Realiame gyvenime. Teisė, kurią mes suprantame, yra paremta valstybės galia. Bet šalia mes vadovaujamės ir kitais reguliatoriais. Pvz. , žirmūnų greičio matuoklis nustatytas 66 km/h, bet ne 60 km/h, kuris yra leidžiamas. Pati teisė, jos įgyvendinimas yra labai sunkus. Teisė, kuri kyla iš vieno žmogaus sąmonės, tampa ,,law in book . ,,law in action – gyvoji teisė. Ji labai vystoma šiuo metu. Anot fulerio, grifito, makormiko, tai svarbesnis reguliatorius susiduriame su abstrakčiomis taisyklėmis, vadinamomis gyvąja teise.

Abstrakčioji teisė prasidėjo labai senai. Pvz. , sausasis įstatymas jav. Policija, matydama, kad pati yra bejėgė, leisdavo vartoti alkoholį, bet tik tam tikrose vietose. Arba prostitucija – galima tik tam tikruose rajonuose. Olandijoje nors buvo draudžiama, bet buvo neformaliai leista verstis raudonųjų santykiai tarp valstybių. Kai valstybės bendrauja kaip lygios su lygiomis, kyla klausimas dėl vienos valstybės teisės galiojimo kitos teritorijoje. Kitos valstybės teisė galioja kaip neformali.

Dworkino pozicijoje akcentas – normos santykis su principais. Jis yra harto įpėdinis. Dirbo oxforde profesoriumi. Kriir hayekas, hartas, kelzenas, dworkinas sutinka, kad žmogaus elgesį reguliuoja socialinės normos. Jos įtakoja pasirinkimą, motyvaciją. Svarbu tirti žmonių tarpusavio santykius. Toks tyrimas sunkus. Norma deda pagrindus visuomenės vystymuisi. Jei mes atsakome į klausimą, kas lemia žmonių elgesį, tai galime atsakyti į daug kitų klausimų. Žmogaus elgesys reguliuojamas visur. Koks elgesio reguliavimo mechanizmas? Kas yra normų išeities taškas?.

Hayekas – normų atsiradimo išeities taškas yra žinojimas.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 10 puslapių (5349 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Teises filosofija 3
    9 - 3 balsai (-ų)
Teises filosofija 3. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-filosofija-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 06:03