Teisės filosofija 6


Monistinė teisė. Lingvistinis posukis filosofijoje. Teisės filosofijos konspektas. Lingvistinis posūkis.

Teisės konspektas. Filosofijos problemų krypčių samprata. Racionalizmas. Empirizmas. Idealizmas. Materializmas. Monizmas. Dualizmas. Pliuralizmas. Atomizmas. Holizmas. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Tikroji ir netikroji būtis. Olatoniškas dualizmas ir idealizmas. Aristotelio metafizikos esmė. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Ontologinėsproblemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje xviii – xix a. Pradžioje. Determinizmo problema būties reiškinių aiškinime. Pasaulio ir dievo pažinimo problema scholastinėje filosofijoje. Pasaulio pažinimo problema senovės graikų filosofijoje. Descartes’o ontologijos reikšmė mokslinio pažinimo raidai. Kanto gnoseologijos esmė gnoseologija. Pozityvizmo kilmės prielaidos. Lingvistinis posūkis gnoseologijoje (epistemiologijoje) ir jo reikšmė. Tiesos problema filosofijoje. Filosofinės antropologijos problemos senovės graikų ir viduramžių filosofijoje. Egzistencinės ir humanistinės žmogaus sampratos. Aksiologijos kaip filosofinės vertybių teorijos samprata. Žmogaus problema renesanso humanizme, naujųjų laikų filosofijoje. Žmogaus ir visuomenės santykio problema (nuo antikos iki naujųjų laikų).


Marksizmas kritiškai įveikia metafiziką, tiek senąją, scholastine, tiek naująją, hėgeline, reikšme-atriboja dialektinį materializmą nuo patyrimą ir jutiminę daiktinę žmonių veiką ignoruojančios filosofijos, taigi nuo bet kokio idealizmo, o taip pat nuo mechanicizmo metodologijos, būdingos senajam metafiziniam materializmui.

Idealizmas filosofijos istorijoje reiškėsi įv. filos. teorijomis, kurių moksl. vertę lėmė ne tik jų metodologijos pradinė pozicija. Idealizmas, kritikuodamas senojo materializmo vietas, dažnai aptikdavo ir formuluodavo naujas filosofijos problemas, tačiau pats jų nepajėgdavo išspręsti. Kai kurios idealizmo atmainos būdavo tiesiog “išvirkščias” materializmas, po idealizmo forma slepiantis racionalų ir reikšmingą turinį. Tokiomis sąlygomis materializmo ir idealizmo kova buvo filosofijos pažangos forma.

MATERIALIZMAS [lot. materialis – medžiaginis], filosofijos kryptis, pagrindinio filosofijos klausimo sprendimu priešinga idealizmui. Pasak materializmo, pirminis dalykas yra materija, būvis, gamta, antrinis – išvestinis – sąmonė, mąstymas, dvasia, idėja; materija už sąmonę ankstesnė, sąmonė – materijos vustymosi rezultatas ir savybė, sąmonės turinys – materialaus pasaulio atspindėjimas. Kaip ir idealizmas, materializmas yra filosofinis monizmas. Tik jis remiasi pasaulio, gamtos materialios vienovės prielaida, o idealizmas tikrovę traktuoja kaip mąstymo, dvasios vienovę. Plačiausia reikšme materializmas yra moksliškumo sinonimas, jis, anot F.Engelso gamtą aiškina tokią, kokia ji yra. Terminą meterializmas pradėta vartoti XVII a. Iš pradžių jis buvo siejamas su struktūrine materijos samprata (R.Boilis), vėliau juo imta žymėti filosofinę sąvoką, reiškiančią idealizmo priešybę (G.Leibnicas).

Materializmo raidą sąlygojo mokslo, ypač gamtotyros, pažanga, kurios objektyvus pamatas yra žmonių praktinė veikla. Kadangi visuom. Ist. Praktika apima ir socialinius santykius bei klasių kovą, materializmas ir jo kovos su idealizmu istorija turi ir socialinį ideologinį aspektą. Klasinė antagonistinė visuomenės struktūra, sąlygojo socialinių principų atitrūkimą nuo materialinių visuomenės porekių, kartu ir idealistinę istorijos sampratą.

Laplace’as yra vienas iš žymių tikimybių teorijos kūrėjų.Reikalas tas,kad jis manė,jog tikimybė yra nuo mūsų mąstymo nepriklausoma.Jis teigė,kad žmonių žinios yra neišsamios ir kai kurių įvykių tiksliai aprašyti negalime.Todėl ir turime tenkintis tikimybiniu jų aprašymu.

Pasak Platono, juntamojo pasaulio daiktai yra netobuli idėjų atvaizdai , todėl kiekvienas daiktas “dalyvauja” toje idėjoje.Tačiau tas “dalyvavimas” neįmanomas , jei idėjos egzistuoja visai atskirai nuo daiktų; kaip daikto esmė idėja turi turėti kažką bendro su daiktu. Taip ir lieka neaišku, kas suriša susieja daiktą su jo idėja.

Kadangi konkretūs daiktai yra sudėtingi ir turi daug savybių ,tai kiekvienas daiktas kartu turi “dalyvauti” daugelyje idėjų.

Jei kiekvieną daiktą atitinka tam tikra idėja,tai reikėtų teigti ,kad ir žmogaus pagaminti daiktai taip pat turi idėjas,o tai prieštarautų idėjų amžinumui.

Negalima teigti , kad idėjas turi neigiami objektai, nes tai nesiderintų su idėjų tobulumu.

Žmogaus pažinimo galimybes nusako ir skepticizmas. Jis atmeta žinių egzistavimo galimybę. Klasikinis skepticizmo šaltinis yra pastebėjimas, kad geriausi tyrimo metodai bet kurioje srityje mums negarantuoja tiesos.

Pažinimą galima apibrėžti kaip nominalistinio pobūdžio procesą, nustatantį ar sąvokų sistema, tam tikra teorija atitinka tikrovę. Tas atitikimas gali būti nustatinėjamas verifikavimo ar falsifikavimo procedūromis.

Gnoseologija yra mokslas apie pažinimą, t. y. teorija, nustatanti, apibrėžianti sąmonės ir tikrovės santykį. Tikrovės pažinimas nuom empirijos iki teorijos.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 13 puslapių (10503 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 49 KB
  • Teisės filosofija 6
    10 - 2 balsai (-ų)
Teisės filosofija 6. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-filosofija-6.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:22