Teises filosofija žmogaus teisės


Filosofijos konspektas. Filosofinis žmogaus teisių pagrindimas. ) Valios laisvės idėja pozityviosios teisės šaltiniuose ir politinio liberalizmo doktrinoje. ) Žmogaus būtis faktinėje gamtinėje socialinėje situacijoje ir jo subjektinė teisė į gyvybę. ) Asmens valios laisvė civilinėje rinkos situacijoje ir pagrindinės turtinės subjektinės teisės. Turtinius teisinius santykius reglamentuojantis pamatinis principas ir pagrindinės subjektinės turtinės teisės. Nuosavybės institutas ir teisinė prievolė. ) Asmenybės (moralinio subjekto) valia moralinėje situacijoje ir pagrindinės dvasinės subjektinės teisės. Moralinio subjekto valios laisvė moralinėje situacijoje ir jo teises reglamentuojantis pamatinis principas. Gėrio kūrimo (sąžinės laisvės) teisė. Tikėjimo laisvės teisė kaip moralinės motyvacijos teisė. Žodžio laisvės teisės tikslai ir moralinių nuostatų suderinimo ypatumai kelių subjektų pokalbyje. Asmeninės (neprofesionalios) nuomonės reiškimo teisinio reglamentavimo pagrindai. ) Socialinio teisingumo principų sistema ir socioekonominės žmogaus teisės. Rawlso „Socialinio teisingumo teorijos“ principai ir jų pagrindimas (pagal Janos Kis interpretaciją). Hayeko – Nozicko teiginiai apie teisingumą kaip alternatyva Rawlso teisingumo teorijai. MacIntyre‘o pastabos šiuo klausimu. Hayeko visuomenės išteklių natūralaus pasiskirstymo rinkoje principo ir Rawlso paskirstomojo teisingumo principų suderinimo būtinybė ir reali galimybė. Socialinio teisingumo principų sistema. Du pagrindiniai principai. ) Procedūrinis sprendžiamasis (politinis) teisingumas ir visuomenės nario pagrindinės procedūrinės teisės. Nešališkų sprendimų priėmimo sąlygos. Legitimių sprendimų priėmimo principai (taisyklės). ) Procedūrinis taikomasis (teisinis) teisingumas ir pagrindinės apsauginės subjektinės teisės. Procedūrinio taikomojo (teisinio) teisingumo principai. Pagrindinės apsauginės subjektinės teisės. ) Santuokos instituto kilmė ir paskirtis. Pagrindinės subjektinės šeimos narių teisės. Vedybų išmintis. Isomacho šeimyna. Trys nuosaikumo politikos. Santuokos vaidmuo. G. W. F. Hegel „Teisės filosofijos apmatai“.


Įstatymų procedūrinėje teisėje pats dalyvauja diskurse ir sankcionuoja taisyklę kaip leistiną savo ir kitų bendruomenės narių tikslų įgyvendinimo būdą. Niekas kitas negali už žmogų galutinai nuspręsti, koks elgesio modelis yra leistinas, o koks ne. Filosofiniame diskurse ši norminė struktūra galėtų būti apibūdinta pozityvios valios laisvės terminu. Bendrąja prasme valios sąvoka reiškia, kad yra subjektas, kuris turi galią (gebėjimų) veikti, spręsti, įsitikinti pats. Laisvės sąvoka šiuo atveju nurodo, koks subjektas savaime yra aukščiausias autoritetas nustatant, ar struktūros turi norminę vertę. Pozityvumo terminas reiškia, kad asmens sukurtos norminės struktūros lemia „gerą būtį“, kad joms konsensualiai pritaria ir kiti partneriai ir kad jos yra dorybės.

Žmogaus valios laisvė preziumuojama kaip pagrindinė (konstitucinė) žmogaus teisė. Be subjekto, kuris disponuoja valios laisve ir kuriam vertybė yra laisvė, negalėtų išsiversti ne tik konstitucinė teisė, bet ir kitos teisės šakos.

  • Filosofija Konspektai
  • 2014 m.
  • 41 puslapis (19964 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 85 KB
  • Teises filosofija žmogaus teisės
    10 - 3 balsai (-ų)
Teises filosofija žmogaus teisės. (2014 m. Sausio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-filosofija-zmogaus-teises.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:43