Teises filosofijos egzamino klausimai


Teisės konspektas. Teisės filosofijos egzamino klausimai. Teisės filosofijos teorijos. ). Teisės filosofijos objektas, uždaviniai, metodologija. ). Teisės normų legitimumo užtikrinimas prigimtinės teisės ir kosminės tvarkos įstatymais Tomo Akviniečio filosofijoje. ). Prigimtinės teisės į laisvę pagrindimas Kanto filosofijoje. ). Teisė į laisvę ir politinė lygybė R. Dworkino egalitarinio liberalizmo doktrinoje. ). Teisė kaip pirminių ir antrinių normų junginys H. L. A. Harto teisės filosofijoje. ). Teisės norma, jos galiojimo pagrindimas, teisės normos ir vertybės santykis H. Kelseno „Grynojoje teisės teorijoje“. ). J. Habermaso procedūralistinė teisės samprata. ). Bendruomenės tradicijų ir dorybių poveikio teisės normų legitimumui galimybės ir ribos Ch. Tayloro filosofijoje. ). „Gyvenamasis pasaulis“, hermeneutinis žmogaus santykis su tradicijomis ir dorybių teisinė funkcija H. G. Gadamerio filosofijoje. Modernioji visuomenė ir jos nario socialinės padėties charakteristikos T. Parsonsas. Visuomenės integracijos pagrindai ir teisingumas. ). Valios laisvės idėja pozityviosios teisės šaltiniuose ir politinio liberalizmo doktrinoje. ). Žmogaus būtis faktinėje gamtinėje socialinėje situacijoje ir jo subjektinė teisė į gyvybę. ). Asmens valios laisvė civilinėje rinkos situacijoje ir pagrindinės turtinės subjektinės teisės. ). Asmenybės (moralinio subjekto) valia moralinėje situacijoje ir pagrindinės dvasinės subjektinės teisės. ). Socialinio teisingumo principų sistema ir socioekonominės žmogaus teisės. ). Procedūrinis sprendžiamasis (politinis) teisingumas ir visuomenės nario pagrindinės procedūrinės teisės. ). Procedūrinis taikomasis (teisinis) teisingumas ir apgrindinės apsauginės subjektinės teisės. ). Santuokos instituto kilmė ir paskirtis. Pagrindinės subjektinės šeimos narių teisės. ). Politinė bendruomenė ir valstybė, jos pagrindinės viešosios subjektinės teisės. ). Suvereniteto samprata ir istorinės-kultūrinės bendruomenės (jos nario) pagrindinės subjektinės teisės. Privaloma literatūra.


Absoliučiai būtinas kiekvienos tautos bruožas yra „konstitucinis patriotiškumas" (pagal Habermasą). Jau parodyta, kad kelios tautos gali gerbti bendrą valstybę ir jos konstituciją, jei šias tautas vienija istoriškai susiklostęs pasitikėjimas ir savo tapatumo atpažinimas istorinėje kultūrinėje bendruomenės gyvenimo tąsoje. Valstybingumas savo teritoriniu požiūriu yra vientisas, o valstybinis suverenitetas nedalomas. Kai viena tauta turi savo valstybę arba kai skirtingos tautos gyvena vienoje valstybėje ir identifikuoja save kaip istorinę kultūrinę bendruomenę, tuomet aišku, kad valstybė yra jų istorinės valios išraiška. Tokiu atveju istorinės kultūrinės bendruomenės vardu valstybė įgyja teisę ir pareigą ginti ir saugoti valstybę kaip vertybę. Valstybės turi savo simbolius: vėliavą, herbą, himną. Valstybės simboliuose istorinė kultūrinė bendruomenė išreiškia pagarbą sau, kad jos būtis yra grynai etinė. Ši etinė esybė - istorinė kultūrinė bendruomenė - valstybės asmenyje turi dar ir kitas teises ir pareigas ginti save kaip valstybę. Visose valstybėse yra kriminalizuotas valstybės perversmas, pasikėsinimas į jos konstitucinę tvarką, suverenitetą. Valstybės savisaugos teisę rodo ir toks institutas kaip valstybinė paslaptis. Valstybės gynimas numato ypatingą gyventojų prievolę -karinę prievolę. Visa tai patvirtina, kad istorinė kultūrinė bendruomenė yra šiuolaikinių nacionalinių teisės sistemų būtinas legitimacijos Šaltinis.

  • Teisė Konspektai
  • 2014 m.
  • 28 puslapiai (17803 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 140 KB
  • Teises filosofijos egzamino klausimai
    10 - 2 balsai (-ų)
Teises filosofijos egzamino klausimai. (2014 m. Sausio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-filosofijos-egzamino-klausimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:21