Teisės filosofijos egzamino konspektas


Teisės konspektas. Teisės filosofijos teorijos Teisės filosofijos objektas , uždaviniai , metodologija. Svarbiausi klausimai tyrimo objektas , metodai , teisės filosofijos funkcijos , teisės pagrindimo būdai objektyvizmas , subjektyvizmas , intersubjektyvizmas. Teisės normų legitimumo užtikrinimas prigimtinės teisės ir kosminės tvarkos įstatymais Tomo Akviniečio filosofijoje. Akvinietis apie teisės esmę ir paskirtį , pamatinį praktinio proto principą prigimtinės teisės taisyklę , įstatymų rūšys ir jų sąveika. Prigimtinės teisės į laisvę pagrindimas. Kanto filosofijoje. Išlieka nepakitusi. Vienintele prigimtine teise. ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? Teisė į laisvę ir politinė lygybė. Dworkino egalitarinio liberalizmo doktrinoje. Habermaso procedūralistinė teisės samprata. Komunikacinis protas , jo santykis su praktiniu protu , konsensinės tiesos teorija , ideali kalbinė situacija , racionalumo ir demokratiškumo taisyklės. Konsensinės tiesos teorija. ? ? ? ? ? ? ? ? ? ? Bendruomenės tradicijų ir dorybių poveikio teisės normų legitimumui galimybės ir ribos Ch. Tayloro filosofijoje. Gyvenamasis pasaulis “, hermeneutinis žmogaus santykis su tradicijomis ir dorybių teisinė funkcija.Gadamerio filosofijoje. Gyvenamasis pasaulis. Prietaras , padavimas. Hermeneutinės patirties įsisąmoninimas. Juridinė hermeneutika. Filosofinis žmogaus teisių pagrindimas Valios laisvės idėja pozityviosios teisės šaltiniuose ir politinio liberalizmo doktrinoje. Pozityvi valios laisvė Hegelio ir Kanto filosofijoje. Pozityvios valios laisvės apibrėžimas ir teisinės savybės. Kanto valios laisvės principas kaip formalus turiningasis subjektyvybės principas. Hėgelio valios laisvės apibrėžimas ir valios laisvės turinį užtikrinantys veiksniai. Valios laisvė kaip asmens autentiškos būties problema. Žmogaus būtis faktinėje gamtinėje socialinėje situacijoje ir jo subjektinė teisė į gyvybę. Žmogaus klonavimo galimybių filosofinis – teisinis vertinimas. Teisė į gyvybę ir abortų bei eutanazijos legitimumo problema Abortai. Asmens valios laisvė civilinėje rinkos situacijoje ir pagrindinės turtinės subjektinės teisės. Sąžiningumo principas civilinėje teisėje bei jo sąsajos su savarankiškumo bei patikimumo dorybėmis. Institucinis teisingumas turtiniuose teisiniuose santykiuose. Protingumo ir sąžiningumo principai , užtikrindami teisingumą privačiuose santykiuose , yra tampriai susiję. Pagrindinės turtinės teisės , teisinė prievolė. Teisė į privatumą.


atsakymas į jį lemia kitų svarbiausių teisinių problemų (įskaitant ir teisėkūros bei teisės taikymo)

sprendimą. Šis klausimas yra filosofinis, kadangi susieja teisę su žmogaus būtimi.

Atsižvelgiant į teisės struktūros sudėtingumą, pagrindinio teisės filosofijos klausimo sprendimą

galima rasti sprendžiant eilę uždavinių arba pagrindinius teisės filosofijos klausimus:

a) apie teisingumo ir jo kriterijų pagrindus (užduotis, kurie susieja teisę su morale) – tai

svarbiausias teisės filosofijos klausimas iš esmės tapatus „prigimtinės teisės“ pagrindų klausimui.

b) apie normatyvinę (įpareigojančią) teisės galią arba klausimas apie tai, kodėl žmogus privalo

objektas – teisės prasmės išryškinimas bei šios prasmės supratimo pagrindimas. Teisės filosofijos tikslas – filosofinis teisės įprasminimas.

įvairiapusę teisinę realybę bei jos ryšius su kitomis visuomeninio gyvenimo sferomis, o taip pat teorinė šių priemonių analizė (refleksija).

egzistuojančius visuomeninius santykius. Sociologizmo teigimu, teisė – išimtinai socialinis reiškinys. Šiuo atveju teisė išeina už valstybės ribų ir ištirpsta visuomenėje. Teisės esmė glūdi ne teisėkūroje, o visuomeniniuose santykiuose. Kitaip tariant, sociologizmo atstovai teikia prioritetą pilietinei visuomenei, o ne valstybei. Teisinio objektyvizmo privalumas yra tas, kad jis atkreipia dėmesį į tą nenuginčijamą faktą, kad teisinė tvarka yra neatsiejama nuo aktualių visuomeninių santykių ir negali būti apmąstoma neatsižvelgiant į juos.

prigimtį. Šiuo atveju bandymas pagrįsti teisę remiasi subjektu, jo sąmone. Šiuo atveju teisinė realybė suvokiama „iš viršaus“, iš dvasinės-idealios srities. Teisinės sąmonės, o tuo pačiu ir teisinės tvarkos šaltinis yra idėja arba teisės prasmė, kuri atsiskleidžia žmogaus sąmonėje (prote). Teisinis

Intersubjektyvizmas kaip teisės pagrindimo būdas yra šiuolaikinių prigimtinės teisės koncepcijų paradigma. Intersubjektyvizmo principas reiškia, kad teisės prasmė ne ištirpsta subjekto

sąmonėje arba išoriniame pasaulyje, o atsiskleidžia subjektų tarpusavio sąveikoje (komunikacijoje bent jau dviejų, o iš principo – visų asmenų). Pagrindinė teisės suvokimo konstrukcija čia yra sutartis. Šiam teisės pagrindimo būdui taip pat būdingi privalumai ir trūkumai. Remdamasis sutartine teisės koncepcija, intersubjektyvizmas kaip pagrindinį teisinės realybės elementą suvokia teisinius santykius. Tačiau teisės subjekto esmės iš teisinių santykių tiesiogiai išvesti negalima. Jeigu nėra pripažįstamos žmogaus teisės, tai visi teisiniai santykiai tėra fragmentiški.

Siekdami tikslo pirmiausia turime pasitelkti prigimtinės teisės teoretikų darbus. Būtent juose galima tikėtis rasti atsakymus į klausimus, kokią teisę teisės subjektai laiko „gera“ (moralia) teise. Geros teisės normos neabejotinai turėtų būti ir legitimios teisės normos. Legitimios teisės normų sąlygų paieškai skirti ir teisinio pozityvizmo atstovų darbai.

Moralinių reikalavimų žmonių elgesiui visuma, įvardijama „prigimtinės teisės“ terminu, yra atstovaujama prigimtinės teisės doktrinos. Prigimtinei teisei priešinama „pozityvioji“, įstatymiškai nustatyta teisė, atstovaujama teisinio pozityvizmo doktrinos. Dviejų teisės normų teorinių disciplinų – pozityviosios teisės ir prigimtinės teisės – skirtis lemia jų santykio teorinio nustatymo poreikį. Šis santykis reiškia ginčą- teisės ir moralės santykio problemą. Teisės ir moralės santykis yra visos prigimtinės teisės teorijos esmė. Prigimtinė teisė, kaip moralinė disciplina, prigimtinės teisės teorijoje tampa kelrode, galima sakyti, pozityviosios teisės, siekiančios atspindėti moralinius imperatyvus idealu.Atotrūkis tarp pozityviosios teisės normų ir moralinių imperatyvų prigimtinės teisės doktrinose paprastai įveikiamas moralės naudai.

Pirmoji prigimtinės teisės taisyklė pagal Akvinietį:“būtina daryti gėrį ir vengti blogio“. Akviniečio nuomone, kadangi racionali seka yra būdinga žmogaus forma, kiekvienas žmogus turi natūralų polinkį elgtis protingai, t.y elgtis dorybingai. Savo ruožtu visus dorus veiksmus nustato prigimtinė teisė, nes kiekvieno protas natūraliai liepia jam elgtis dorai. Prievolė daryti gėrį determinuoja žmogaus elgesį ir pozityviųjų įstatymų turinį. Negali būti elgiamasi amoraliai, negali būti ir amoralių įstatymų. Pasak Akviniečio , būtina nuodugniau pagrįsti, iš kur išplaukia prigimtinės teisės prerogatyva nurodyti, kaip žmogus privalo elgtis vienu ar kitu konkrečiu atveju, apginti pačios prigimtinės teisės dominuojantį juridinį statusą remiantis kiekvienu žmonių išleistu įstatymu. Reikia pagrįsti prigimtinės teisės teisę „moralizuoti“ pozityviąją teisę. Šią problemą Akvinietis sprendžia pasitelkdamas „Amžinosios teisės“ idėją ir subordinuodamas jos atžvilgiu visas normines disciplina, įskaitant ir prigimtinę teisę. „amžinoji teisė“ yra ne kas kita, kaip Dieviškosios Išminties tipas, valdantis visus veiksmus ir judesius. Amžinoji teisė Akviniečio filosofijoje – tai Dievo nustatyta kosminė teisė, kuri yra pati aukščiausia teisės forma., aukštesnė net už prigimtinę teisę.

  • Teisė Konspektai
  • 2014 m.
  • 32 puslapiai (18223 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 98 KB
  • Teisės filosofijos egzamino konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
Teisės filosofijos egzamino konspektas. (2014 m. Lapkričio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-filosofijos-egzamino-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:51