Teisės filosofijos konspektas (2)


Teisės konspektas.

Teisės filosofijos konspektas. Teisės sandaros nustatymo problematika. Istorija , praeitis. Ar reikia apibrėžti teisę. Mokslininkų praktikų veikla teisės doktrina ]. Atramos taškas. Normos ir principai. Teisės sudėtis.


Filosofijos ir sociologijos seminarų praktiškai nebus, reikia parašyti darbą tema iš programos. Gumbis nereikalaus formos, jis reikalaus turinio. Teisė svarbi ne atsakymais, o klausimais. Reikalaujama per mokslo prizmę žiūrėti.

Akcentuojami šaltiniai, nes jie yra darbo pagrindas. Paduodamas dvi savaitės iki egzaminavimo. Vienas darbas iš dviejų dalių (?)

Tai amžinas klausimas – kas yra teisė? Tačiau pirmai atsakome į klausimus, kas yra teisės sandarą formuojantys veiksniais ir teisės augimo principų klausimas.

Teisės ribos nuolat didėja (ypač žvelgiant normatyvistiniu požiūriu). Pagrindinis klausimas, kaip paaiškint vidinę logiką tokio augimo. Teisė kaip reiškinys turi nuoseklumą, tačiau reikia jį nustatyti, kad teisės augimas netaptų nekontroliuojamas (kaip dabar). Taigi kyla teisės ekologijos klausimas. Apie ekologija kalba net ir muzika (ne visos priemonės, kurios supa mus, padeda žmogui). Tačiau nėra teisės sąvartyno, nes jų taip lengvai neatsikratysi. Įstatymai neprisitaiko prie greitai kintančių žmonių santykių. Įstatymų pakeitimai – dažnas atvejis, tačiau mes nematome jų pakeitimo.

Taigi, kas yra teisė, turime kalbėti ne vien apie formą, turime kalbėti apie tai, kokios taisyklės sudaro teisę. Keliamas klausimas, ar neekologiškos taisyklės gali būti teisės dalis. Gamta pati pajėgi sutvarkyti neekologiškus elementus, o teisė? Buvo manoma, kad patobulinus techniką, įstatymų leidyba susitvarkys. Tačiau kyla klausimas, ar galimas tobulas įstatymas, tobula teisė?

Kaip apsibrėžti teisės augimo principus? Ar mums reikia tokio didelio kiekio taisyklių, kurių žmogaus protas gali apibendrinti ir analizuoti? Vieną dieną teisė taps tokia gremėzdiška, jei ji neturės loginio pagrindo ir praktikoje taikyti ją bus be galo sunku. Turime pasirinkit mąstymo kryptį, doktriną (ar dėliojame į tuščią vietą tiesykles ar iš sistemos išimame tai, ko mums nereikia, kaip darė Mikelandželas). Teisė turi daug konkurentų (pvz., arbitražas, kuris sprendžia pagal geros verslo praktikos taisykles). Baudžiamosios teisės Gumbis nepripažįsta kaip tikrosios teisės.

Logika – vienas pirmųjų elementų, kuris formuoja teisę. Teisė daug prarado, pastatydama analizę ant vieno metodo. Kyla klausimas, ar toks loginis mastymas yra vienintelis galimas instrumentas pateikti vienintelį galimą sprendimą. Ar visada loginis minčių dėstymas yra teisingas. Turime suprasti, kad logika yra forma, o ne turinys. Logikoje dažnai formalizuojama, tai viena iš logikos savybių. Būdami logiški mes esame formalūs, o ne protingi. Dažnai susiduriame su situacija, kai logika negali padėti atsakyti. Yra tam tikras dalykas – dialektika. Teisė nesugebėjo perimti tai, ką kiti mokslai išvystė? Kodėl Hėgelio dialektika neperėjo į teisę? Tuo metu tautoms reikėjo formaliosios teisės.

Jei naudojamos skirtingos metodikos, gauname visai kitus rezultatus. Turime kalbėti apie teisę, kurią mes suprantame. Teisė visada turi aiškumo (lyginant su medicina, ekonomika). Taigi aiškumą, ramybę duoda logika. Bet ar tai nėra klaidinga? Nežinoma iki galo visos tiesios. Logika yra daugiau matematikos metodas. Kas yra ta vadinamoji bazė, nuo kurios pradedamas loginis mastymas. Kam tada kurti įstatymus, jei turime 10 Dievo įsakymų ir jų pagrindu galime logiškai samprotauti.

Teisėje nėra aksiomų, jos negalima tyrinėti vien loginiais metodais. Matematika, kaip mokslas yra daugmaž nuėjęs 350 m. į priekį nuo jos pritaikomumo dabar. Teisė, kaip mokslas atsilieka. Problematika atsiranda ir tada, kai mes kalbame apie teisę, apie logiką, galime kalbėti apie praeitį. Loginiais metodais mes negalima prognozuoti ateities. Svarbu suprasti, kad teisėje numanomumas yra labai svarbus. Kalbame apie prognozę. Įstatymų leidėjas prognozuoja į ateitį (įstatymas atgal negalioja), tai kaip mes galime taikyti logiką, kai ji ateičiai nepritaikoma, negalioja. Ši prognozė užima didelę dalį teisėje, teisėjas mąsto apie savo sprendimo pasekmes. Per didelis logikos naudojimas suformuoja vyraujančią nuomonę.

  • Teisė Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (4854 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Teisės filosofijos konspektas (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Teisės filosofijos konspektas (2). (2016 m. Gegužės 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-filosofijos-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:27