Teises filosofijos konspektas


Teises filosofijos konspektai. Teisės filosofija ir sociologija konspektai. Kanto teorija apie teise i laisve ir gyvybe. Teise i laisve ir gyvybe pagal kanta. Procedurinio sprendziamoji teisingumo principai. Kantas žmogaus teisė į gyvybę. Teises+filosofijos+konspektas. Teises filosofijos egzamino konspektas. Pozityviosios teises normu teisingumo problema. Teises filosofijos objektas.

Teisės konspektas. Teisės filosofijos objektas. Formaliųjų ir turiningųjų teisės pagrindų skirtis. Kantas apie žmogaus situacijos pasaulyje dvilypumą. Žmogaus praktinis protas ir laisvė kanto filosofijoje. Praktinio proto idėjos ir prigimtinė teisė kanto filosofijoje. Moralinių reikalavimų ir valstybės įstatymų sąveika kanto požiūriu. Komunikacinis protas habermaso teisės teorijoje. Konsensinės tiesos sampratos reikšmė habermaso teisės teorijoje. Konsensinės tiesos kriterijus. Ideali kalbinė situacija kaip norminių teiginių suformulavimo sąlyga. Racionalumo ir pagrindimo taisyklės. Teisė ir demokratija habermaso teisės teorijoje. Teisės ir moralės santykis habermaso teisės teorijoje. Nešališkų sprendimų priėmimo problema sinkretinėje visuomeninėje situacijoje visuomenės nariams turint individualias teisingumo vizijas. Procedūrinė šios problemos sprendimo galimybė. Procedūrinio sprendžiamojo (politinio) teisingumo principai – taisyklės. Pagrindinės sprendimų priėmimo dalyvių subjektinės teisės. Politinės teisės kaip pagrindinės sprendimų priėmimo teisės vediniai. Pozityviosios ir prigimtinės teisės nuostatų sankirta euripido „hekabėje“ (pagal r. A. Posner). Proto (prigimtinės) teisės ir pozityviosios procedūrinės teisės normų antagonizmo galimybė. Taylor ch. Susipynę tikslai. Liberalų ir komunitarų ginčas. „ gyvenamojo pasaulio“ integracinė funkcija. Gadameris apie hermeneutinį žmogaus santykį su padavimais (tradicijomis). Tradicijos ir dorybės kaip socialinės tvarkos sąlygos. Macintyre‘o dorybės teorijos esminiai bruožai. Macintyre‘o dorybės teorijos esminiai bruožai. Valios laisvės idėja pozityviosios teisės šaltiniuose ir politinio liberalizmo doktrinoje. Kanto valios laisvės principas kaip formalus turiningasis subjektyvybės principas. Hėgelio valios laisvės apibrėžimas ir valios laisvės turinį užtikrinantys veiksniai. Valios laisvė kaip asmens autentiškos būties problema. Hobsas, lokas ir spinoza apie prigimtinę būklę ir laisvę. Žmogaus būties gamtinėje situacijoje ypatumai ir subjektyvios teisės į gyvybę atsiradimo veiksniai. Moralinė teisės į gyvybę legitimacija ir teisnumo turinys. Žmogaus klonavimo galimybių filosofinis – teisinis vertinimas. Teisė į gyvybę ir abortų bei eutanazijos legitimumo problema. Teisė į gyvybę ir abortų bei eutanazijos legitimumo problema. Weberis : profesinė askezė ir kapitalizmo dvasia. Asmens (turtinių teisinių santykių subjekto) savybės ir vertybės civilinėje rinkos situacijoje. Veiksnumo turinys. Bendroji valia ir tylioji sutartis kaip t


„būti moraliai autonomiškam“ – žmogus „rūpinasi“ kiekvieno kito žmogaus „geros būties“ įgyvendinimu.

Visuomenės narys savąjį „aš“ identifikuoja diskurse, vykstančiame su kitais visuomenės nariais sinkretinėje visuomeninėje situacijoje. Tai procedūrinio sprendžiamojo teisingumo principų paieškų procesas.

Legitimus reiškia „teisingas“.Nors privataus pobūdžio sprendimas pašaliniams žmonėms gali, jų požiūriu, atrodyti neteisingas, tačiau tai sprendimo veiksmingam galiojimui įtakos negali turėti. Jeigu su kitų žmonių interesais šis sprendimas nesusijęs, tai jie neturi ir teisės kvestionuoti jo galiojimą. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, ar jie teisingi, ar ne, jie yra legitimūs, jeigu jų galiojimo nekvestionuoja pats autorius.

Protingas sprendimas – tai toks sprendimas, kuriuo „pasitikima“ ir kurį priima partneriai, „pasitikintys“ vienas kitu.

1. Viešų sprendimų priėmimo dalyvio teisė į informaciją. Kiekvienas sprendimas privalo būti racionalus. Sprendimo priėmimo autoriui būtina disponuoti optimaliu informacijos kiekiu, žinoti visą tiesą apie svarstomą dalyką. Diskurse galima operuoti tik patikimais argumentais ir racionaliai suvokti, jog priimtas sprendimas tikrai lems laukiamus rezultatus. Be išsamios informacijos neįmanomas joks racionalus diskursas. Neatsitiktinai teisės į informaciją yra įtvirtinta tarptautinėse konvencijose kaip neatimama žmogaus teisė. Kalbant apie teisę gauti informaciją būtina nepamiršti, kad informacijos patikimumo besąlygiškas reikalavimas gali būti susijęs tik su viešais informacijos šaltiniais. Tuo tarpu vienas privatus žmogus pateikti jam informaciją apie savo privatų gyvenimą, prašyti taip, bet reikalauti – ne.

Pozityviosios ir prigimtinės teisės nuostatų sankirta Euripido „Hekabėje“ (pagal R.A. Posner)

Agamemnonas užjaučia Hekabę, tačiau nenori imtis kokių nors priemonių prieš Polimestorių. Iš dalies dėl to, kad Kasandra, išgyvenusi Hekabės duktė, yra Agamemnono meilužė, todėl jį gali apkaltinti šališkumu ir perėjimi į Trojos pusę ginče tarp Hekabės ir Polimestoriaus.

Susidaro įspūdis, kad Agamemnonas žaidžia politinį žaidimą. Jis suinteresuotas teisingumo vykdymu iki galo Hekabės byloje tik todėl, kad Polimestoriaus išteisinimas nuteiktų prieš jį tautą.

Idealaus diskurso modelis sprendžiant socialinius konfliktus, nors ir yra demokratinių institutų kūrėjams reikšmingas orientyras, tačiau praktiškai vargu ar visada pakankamai veiksmingas. Svarbiausia, kad diskurso dalyviai potencialiai ir aktualiai jaustųsi laisvi ir visi vienodai būtų suinteresuoti gerbti kolektyvinius sprendimus.

Kodėl gyvenamasis pasaulis integruojamai veikia socialinio proceso dalyvius. Jeigu gyvenamasis pasaulis niekuo nesiskirtų nuo gamtinio pasaulio, tuomet gyvenamojo pasaulio dėsnių žmogus privalėtų paisyti kaip ir gamtos dėsnių. Žmogus privalo paisyti „gravitacijos dėsnio“ reikalavimų. Nuo žmogaus valios priklauso jo reakcija į šilumos ar šviesos dirgiklius. Nagrinėdamas grynai žmogišką egzistencinę dimensiją Cassireras teigia „Žmogus turi kitą prisitaikymo prie aplinkos metodą. Tarp receptyvinės ir veikiančiosios sistemų, žmoguje matome trečiają jungtį, kurią galėtume pavaizduoti kaip simbolinę sistemą. Ši galia pakeičia visą žmogaus gyvenimą. Ogus gyvena nekūniškoje realybėje, naujoje realybės dimensijoje. Čia slypi skirtumas tarp organinės reakcijos ir žmogiško atsakingumo.

Tradicijos žmogui aktualizuojasi aktyviai permąstant ir priimant padavimų turinį. Žmogaus autentiškas santykis su tradicija Gadameriui reiškia hermeneutinę supratimo problemą. Tiesa pasiekiama „tinkamai įsisamoninant patirtį“. Patirties supratimas – tai ne metodas, o pats žmogaus buvimo būdas. Supratimas nėra kuo nors grindžiamas, nes jis pats yra pagrindas, kuriuo visada remiamasi ką nors grindžiant. Gadameris nurodo 3 hermeneutinio patirties įsisąmoninimo proceso momentus: „suprasti“, „interpretuoti“ ir „aplikuoti“. Šie 3 supratimo momentai sudaro vientisą visumą. Gadameris hermeneutiką, kaip suratimo meną, visų pirma sieja su „filologinių ir istorinių“ mokslų tekstų supratimo reikme. Mokslų srityje hermeneutika nėra vyraujanti, nėra „žinojimas ir valdymas“, nes čia ji paklūsta paties teksto reikalavimams. Tuo tarpu „juridinė ir teologinė“ hermeneutika tiems, kuriems ji tarnauja, siekia būti „veikli“. Juridinė arba teologinė hermeneutika teksto interpretavimu neapsiriboja. Teksto supratimas turi būti tokio lygio, kad būtų įmanoma adekvačiai pritaikyti prasmes.Juridinė hermeneutika pajėgi „sugrąžinti visą būtajį hermeneutinės problemos vientisumą – vientisumą, kai teisininkas ir teologas susitinka su filosofu“.Juridinėje hermeneutikoje susijungia istorinis ir dogmatinis požiūriai į teisės normos turinį. Juridinėje hermeneutikoje siekiama „įstatymą sukonkretinti“. Tai reiškia jo aplikavimą.

  • Teisė Konspektai
  • 2013 m.
  • 23 puslapiai (22698 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 108 KB
  • Teises filosofijos konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Teises filosofijos konspektas. (2013 m. Sausio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-filosofijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:17