Teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką nustatymas, dydis, mokėjimo trukmė ir sąlygų raida


Teisės referatas.

Įvadas. Socialinio draudimo sąlygų raida nuo 1926 metų iki nepriklausomos Lietuvos. Socialinio draudimo raida 1926-1940 metais. Socialinio draudimo raida sovietiniu laikotarpiu. Socialinio draudimo raida nepriklausomojoje Lietuvoje. Nedarbo socialinio draudimo ir išmokų raida nuo 1926 metų iki nepriklausomos Lietuvos. Nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo sąlygos. Pagrindinės sąvokos. Teisės į nedarbo draudimo išmoką nustatymas. Nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygos. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė ir tvarka. Nedarbo draudimo išmokos dydis. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo sustabdymas ir nutraukimas. Pakartotinis nedarbo draudimo išmokos skyrimas. Sustabdytos ar nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimas. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimas. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinės apsaugos išmokomis. Nedarbo draudimo išmokos išmokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti. Nedarbo draudimo išmokos grąžinimas. Teisė į dalinio darbo išmoką.


Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, skiriamos šios socialinio draudimo rūšys: pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe. Socialinis draudimas sudaro didžiausią valstybės socialinės apsaugos sistemos dalį. Socialinis draudimas apima beveik visus Lietuvos gyventojus. Didžiausia dalis apdraustųjų socialiniu draudimu, tai žmonės praradę darbą, dėl blogos sveikatos būklės negalintys dirbti žmonės, senyvo amžiaus bei vaikus auginantys žmonės. Pagrindinis valstybės tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka – tai vyriausybės socialinių programų lėšos žmonėms, kurie liko be darbo. Kaip taisyklė, mokėjimo sąlygos, išmokos suma, išmokos skirimas ar nutraukimas reguliuojamas įstatyminiu lygmeniu.

2. Socialinio draudimo sąlygų raida nuo 1926 metų iki nepriklausomos Lietuvos

Pensijų draudimo reforma tarpukario Lietuvoje įgyvendinta nebuvo. Pensijos buvo mokamos kariams, valstybės tarnautojams ir pasižymėjusiems visuomenės veikėjams.

Tarpukario Lietuvos socialinio draudimo istorija baigėsi 1940 metais, kai Liaudies komisarų taryba perdavė visas socialinės paskirties įstaigas, ligonių kasą, Vyriausiąją socialinio draudimo tarybą Socialinio aprūpinimo komisariatui.

Okupavus Lietuva buvo pritaikytas sovietinis socialinio draudimo modelis. Socialinis draudimas buvo taikomas visiems: darbininkams ir tarnautojams. Draudimas buvo vykdomas valstybės lėšomis, įmokas už draudimą mokėjo tik įmonės ir organizacijos. Socialinio draudimo funkcijas vykdė profesinės sąjungos. Profesinės sąjungos valdė socialinio draudimo lėšas. Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo neturėjo. Visos įmokos patekdavo į bendrą biudžetą, kuris buvo dalis TSRS valstybinio biudžeto. Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų įnašai buvo mokami profesinėms profsąjungoms. Vietinių profsąjungų leidimu darbdaviai iš šių lėšų mokėdavo pensijas dirbantiems pensininkams, nėštumo ir gimdymo, vaikų gimimo, vaikų priežiūros, laidojimo, laikino nedarbingumo ir kitas pašalpas.

Nedarbo socialinio draudimo ir išmokų raida nuo 1926 metų iki nepriklausomos Lietuvos

Nedarbo socialinio draudimo užuomazgas galima įžvelgti nuo 1919 metų. Tada buvo priimti Darbo biržos įstatymai. Buvo numatytos nemokamos paslaugos ieškantiems darbo arba darbuotojų. Darbo biržos buvo įsteigtos Kaune ir Šiauliuose. Jos buvo išlaikomos savivaldybių lėšomis. Buvo organizuojami viešieji darbai ir teikiami pietūs varguomenės valgyklose.

1996 metais priimtas Bedarbių rėmimo įstatymas. Teisę gauti nedarbo draudimo išmoka turėjo:

nedarbo draudimo išmokos mokėjimas daugiau susietas su aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vykdymu.

Pagal Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 1 skyriaus 3 straipsnį išskiriamos šios pagrindinės sąvokos:

Nedarbo draudimo išmoka skiriama teritorinėje darbo biržoje registruotiems asmenims. Išmoka mokama nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 skyriaus 8 straipsnį nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas tada, kai įstatymo numatyta tvarka sustabdomas bedarbio statusas.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas kai įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas bedarbio statusas arba pasibaigia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminas.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nepratęsiamas, jeigu asmuo tapo laikinai nedarbingas, darydamas nusikalstamą veiką, pats sužalojo savo sveikatą, simuliavo ligą ar sveikatos sutrikimą, tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Jeigu bedarbis be pateisinamų priežasčių pažeidžia elgesio nedarbingumo metu tvarką, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, kada buvo padarytas pažeidimas.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinėmis apsaugos išmokomis

  • Teisė Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Liuda
  • 21 puslapis (4736 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 50 KB
  • Teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką nustatymas, dydis, mokėjimo trukmė ir sąlygų raida
    10 - 2 balsai (-ų)
Teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką nustatymas, dydis, mokėjimo trukmė ir sąlygų raida . (2017 m. Gegužės 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-gauti-nedarbo-socialinio-draudimo-ismoka-nustatymas-dydis-mokejimo-trukme-ir-salygu-raida.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 20 d. 17:41