Teisės istorija konspektas (2)


Teisės konspektas.

Teisės istorija Įvadas teisės istorijos dalykas ir vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės istorijos dalykas. Teisės istorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai. TI dėstymo Europos ir LT universitetuose tradicija. Skaityti iš knygos. 13 psl. Lietuvos valstybės teisės istorijos dalykas ir vieta kitų teisės mokslų sistemoje , studijavimo metodai ir tikslai. Lietuvos teisės istorijos mokslo ir studijų raidos bruožai. Lietuvos teisės raidos periodizacija ir jos santykis su valstybingumo raidos etapais. Užsienio teisės istorija Antikinė teisė. Antikinių šalių teisėkūros institucijos Atėnuose. Tautos susirinkimai komicijos. Kita r komicijų rūšis – susirinkimai. Kurijų komicijos. Įstatymus priimamus tautos susirinkime. Prie teisės kūrimo prisidėjo ir savarankiška imperatorių veikla. Pagrindiniai Atėnų teisės šaltiniai Drakono , Solono įstatymai. Drakono įstatymai. Pagrindiniai Atėnų teisės institutai Nuosavybės ir valdymo teisė. Baudžiamoji teisė. Senovės Romos įstatymų leidybos institucijų raida ir teisės šaltiniai. Pagrindiniai teisės šaltiniai. Svarbiausias bruožas. Pagrindinės institucijos. Romėnų teisės kodifikavimas. Tai buvo atlikta Justiniano. Institucijos arba pagrindai. Barbarų teisė Gentinis teisės pobūdis Barbarų teisė. Genčių teise. Pagrindiniai genčių teisės bruožai. Asmeninis teisės taikymas. Teisės pagrindinė funkcija – taikinamoji. Teisė primityvi , buitiška , paprasta ir formalizuota. Teisė reglamentavo tik nežymią dalį visuomeninių santykių. Teisės normos teisės rinkiniuose buvo dėstomos kazuistine forma. Salijų įstatymas. pagrindiniai bruožai. Prievolinė teisė sutartiniai santykiai. Santuokos ir šeimos teisė.


Teisės istorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Kaip vienas iš teisės mokslų TI užima tam tikrą vietą kitų teisės mokslų sistemoje. Yra artima teisės teorijos mokslui, kurio nagrinėjimo objektas taip pat yra teisė – jos atsiradimo, raidos ir keitimosi dėsningumai. Abu moksli plačiai naudoja savo reikmėms vienas kito laimėjimų rezultatus: istorija – teorinius apibendrinimus, teorija – istorinę medžiagą savo apibendrinimams. Antra, teisės istorija nagrinėdama teisės šaltinių, konkrečių šakų ir institutų raidą iki mūsų laikų, organiškai įauga į specialiuosius teisės šakų mokslus: konstitucinės teisės, civilinės, baudžiamosios, teismo proceso teisės ir kt. skirtingai nuo šakinių teisės mokslų, teisės istorija ne tik, kad domisi daugiausia negaliojančia teise, bet jos reiškinius nagrinėja kaip glaudžiai tarpusavyje susijusią visumą.

Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai. Būtinas aukštojo teisinio išsilavinimo elementas, nes šiomis studijomis siekiama suteikti būtinų žinių apie pagrindinių teisės institutų ir šakų atsiradimą ir raidą, iki jie pasiekė dabartinį pavidalą ir taip padėti studentams pasirengti teisės klausimais, išmokti konkrečias specialiąsias teisės disciplinas, nes tinkamai suprasti esamus teisės reiškiniu įmanoma tik remiantis teisės istorijos žiniomis. Antra, TI išmanymas turi padėti suvokti politinių, socialinių, ekonominių veiksnių poveikį konkrečių teisės institutų evoliucijai, soc. teisės paskirtį individo, visuomenės ir valstybės gyvenime, suteikti medžiagos taikyti lyginamąjį pažinimo metodą. Trečia TI žiniomis siekiama praturtinti istorinį būsimojo aukštos kvalifikacijos teisininko, plataus akiračio specialisto išprusimą, ugdyti kiekvienam inteligentui būtiną erudiciją.

Roma – aristokratiniai Romos respublikos bruožai buvo būdingi ir aukščiausiųjų vastybės institucijų - tautos susirinkimo, Senato ir magistratūros – kompetencijai ir tarpusavio santykiams.. seniausias RT šaltinis buvo papročiai, ir nors po dvylikos lentelių įstatymo papročiai dar kurį laiką išsaugojo savo, kaip lygiaverčio statymams teisės šaltinio reikšmę, bet formaliu požiūriu teisės kūrimas senovės Romoje buvo sutelktas tautos susirinkimo rankose. Tautos susirinkimai (komicijos) atsirado jau Romos istorijos aušroje. TRys rūšys: Svarbiausią vaidmenį vaidino centurijų komicijos- buvo balsuojama centurijomis (šimtinėmis- kiekviena po vieną balsą). Centurijų komicijomis buvo priimti įstatymai (leges).

Kita r komicijų rūšis – susirinkimai, buvo balsuojama teritorinėmis tribomis. Į tribų komicija galėjo būti kviečiami visi pilnamečiai piliečiai, arba vien plebėjai. Kurijų komicijos jose dalyvavo tik patricijai ir balsuojama buvo kurijomis. Įstatymus priimamus tautos susirinkime, pateikdavo juos rengę magistrai, jų vardai paskui įeidavo į statymo pavadinimą. Nors tautos susirinkimas, regis turėjo įkūnyti demokratiją, bet jo veiklą vairavo ir realią valdžią įgyvendino SENATAS – nuolatinė valstybės valdžios institucija. Formaliai jis buvo konsultacinė institucija, tačiau faktiškai jo kompetencija buvo labai plati, apėmė ir įstatymų leidybą, senato nusistatymas turėjo lemiamą reikšmę priimant įstatymus.

Visuomenės susidomėjimas RT didėjo kartu su susidomėjimu antikos palikimu, atspindėjusio kritiškai stiprėjančios buržuazijos į feodalizmą, visuomenines vertybes.

Prancūzija: palankios sąlygos RT recepcijai buvo pietinėje Pranc. dalyje, kur dar ne visiškai užmiršta vestgotų teisė, kuri buvo arti Italijos ir kuriai didesnę įtaką padarė glosatorių mokyklos, skaitlingi universitetai ir nors čia visada gyva buvo ir nacionalinė teisė. Šioje dalyje ilgai įstatymų leidyba ir jų taikymas veikti RT sistemos. Nuo XVI a. Prancūzija tapo pripažintu RT studijų centru. Čia atsirado RT teisės mokykla, gavusi humanistų mokyklos pavadinimą. Humanistai studijavo pačių teisę, remdamiesi istoriniu metodu..

Feodalinė hierarchija. Vienas ir tas pats feodalas, dažnai būdamas už save aukštesnio rango feodalo vasalu, t. y. turėdamas senjorą, tuo pat metu turėjo savo vasalus, t. y. buvo senjoru žemesnio rango feodalams. Visa ši sudėtinga visuomeninė piramidė, jungianti įvairaus rango feodalus visos valstybės mastu, esti vadinama feodaline hierarchija, kurios aukščiausiąjį laiptelį užimdavo karalius, laikytas aukščiausiosios nuosavybės visai valstybės žemei subjektu. IX-XI a., karalių valdžiai Vakarų Europos kontinente esant silpnai, daugelis aukščiausio rango feodalų laikė save lygiais karaliui (perais). Toje pačioje feodalinėje hierarchijoje išsidėstė tiek pasauliečiai, tiek bažnytiniai  feodalai: arkivyskupai, vyskupai ir abatai paprastai rikiavosi greta aukščiausio rango pasauliečių feodalų, užimdami aukščiausias  feodalinės hierarchijos pakopas.

  • Teisė Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 100 puslapių (69460 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 332 KB
  • Teisės istorija konspektas (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Teisės istorija konspektas (2). (2016 m. Sausio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-istorija-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:43