Teisės istorija konspektas


Teisės konspektas. Genčių teisė. Antikinės civilizacijos žlugimas ir barbarų įsigalėjimas. – V. Barbarų teisė. Genčių teise. Gentinės barbarų teisės esminiai bruožai. Asmeninis teisės taikymas. Teisės pagrindinė funkcija – taikinamoji. Teisė primityvi , buitiška , paprasta ir formalizuota. Teisė reglamentavo tik nežymią dalį visuomeninių santykių. Teisės normos teisės rinkiniuose buvo dėstomos kazuistine forma. Salijų , saksų , bavarų įstatymai. Salijų teisynas. Vergeldui virai –. Nusikaltimų rūšys. Bavarų įstatymas. Saksų įstatymas. Anglosaksų gentinės teisės ypatybės. Vid. – VI. pr. Etelberto įstatymas. Inės įstatymas. Alfredo teisynas. Etelstano įstatymai. X. pirmoje pusėje. XI. Knuto įstatymai. Teritorinio teisės taikymo įsigalėjimas. X. pab. Kanonų teisė. Krikščionybės atsiradimas ir raida viduramžiais bažnyčios skilimas , popiežių revoliucijos raida , reformacija. 1054. krikščionių bažnyčios skilimas Didžioji schizma. Popiežiaus įsakai. Popiežiaus Grigaliaus VII reformomis arba popiežių revoliucija. Vormso konkordatas. Kanonų teisės atsiradimas ir raida , šaltiniai gratiano nesuderinamų kanonų harmonija ", corpus juris canonici. Xi xii. Pirmieji kanonų rinkiniai. Xi xii. xi. Popiežių teisė. Nesuderinamų kanonų harmonija. Gracijono dekretu. Pirmoji kanonų teisės kodifikacija. Kanonų teisės kodekso pavadinimą. Kanonų teisės struktūra konstituciniai principai , nuosavybės , santuokos , paveldėjimo , baudžiamoji teisė. Pagrindinė naujovė. Kliūtys santuokos draudimui. XV. vid. Xii xiii. pab. Kanonų teisės principai. Inkvizicinio proceso atsiradimas ir jo bruožai. Romėnų teisės renesansas. Senovės romos teisės sistema , pagrindiniai teisės šaltiniai , principai. Achainis laikotarpis VI – III. pr. Kr. Ikiklasikinis laikotarpis III. pr. Kr. – 17. pr. Kr.


3) IX a. pirmasis suvienytos Anglijos teisynas – Alfredo teisynas, skirtas karaliaus taikai ir bažnyčiai saugoti. Alfredas surinko ir sutvarkę iki jo galiojusius įstatymus (tarp jų ir Etelberto ir Inės) ir atmetė tai, kas jam netiko. Alfredo teisynas apribojo kraujo kerštą, buvo panaikinta bausmių dydžio priklausomybė nuo luominės padėties, įtvirtintos žemės nuosavybės, gautos iš karaliaus, teisės. Numatė bausmes už nužudymus, sužalojimus, užpuolimus, vagystes saugojo laisvuosius valstiečius nuo patyčių. Daug dėmesio Alfredo įstatymas skyrė nužudymams. Už kėsinimąsi į karaliaus gyvybę reikėjo atsakyti savo gyvybe ir “visu ką turi”. Ta pati bausmė grėsė ir už kėsinimąsi į savo šeimininko (glafordo) gyvybę.

3.1. SENOVĖS ROMOS TEISĖS SISTEMA, PAGRINDINIAI TEISĖS ŠALTINIAI, PRINCIPAI.

1) Achainis laikotarpis (VI – III a. pr. Kr.). Šio laikotarpio teisė archainė, primityvi ir neišplėtota. Romoje vyravo žemdirbystė, prekyba buvo menkai išplėtota. Pagrindiniai teisės šaltiniai buvo papročiai vadinti MORES MAJORUM. Šalia egzistavo ir religinė tvarka. Atsirado pirmieji rašytiniai įstatymai. Susiformuoja pagrindinė romėnų teisės sistema JUS CIVILE (civilinė teisė), t.y. teisė taikoma tik Romos piliečiams. V a. pr. Kr. pasirodė svarbiausias IUS CIVILE šaltinis – Dvylikos lentelių įstatymai. Teisiniai papročiai Romoje skyrėsi pagal luomus. Magistratuose buvo naudojama tik kilmingųjų teisė. Dvylikos lentelių įstatymai susistemino visus teisinius pagrindus, pasižymėjo dideliu formalumu. Nuo Dvylikos lentelių įstatymų formaliu požiūriu teisės kūrimas senovės Romoje buvo sutelktas tautos susirinkimo (komisijos) rankose. Nuosavybė buvo skiriama į mancipuojamus ir nemancipuojamus daiktus. Nuo IV a. pr. Kr. ima kurtis pretorių teisė.

1) Teisingumo principas – pagrindinis. Visi asmenys yra lygūs prieš įstatymą, tai reiškia, kad įstatymų leidėjai turi taikyti tokius kriterijus, kad atitiktų visų interesus.

II etapas. 533 m. atsirado Digestai (Pandektai) – teisinių tekstų rinkiniai. Digestuose buvo susistemintos žinomiausių teisės veikalų ištraukos. Dažniausiai buvo situojami šie autoriai: Ulpianas, Julijanas, Paulius, Papinianas (autoritetingiausias), Pomponijus, Modestinas, Gajus. Digestai buvo laikomos pačiu svarbiausiu teisės šaltiniu, nes čia buvo apjungtos visos romėnų teisės sistemos. Struktūriniu požiūriu Digestai dalijami į 50 knygų, kurios savo ruožtu į 412 titulų, o šie į 9123 fragmentus. Pagal turinį 2-47 knygos buvo skirtos privatinei teisei (didžiausias dėmesys daiktinei teisei, įvairioms sutartims, santuokiniams santykiams, paveldėjimui). Ši privatinė teisė atspindėjo poklasikinio laikotarpio teisę. 1 ir 48-50 knygos skirtos viešajai teisei. 1 knyga skirta valstybinei teisei, o 48-50 knygos baudžiamajai teisei, iždo teisei bei miestų valdymui. Digestai buvo parašyti lotynų kalba. Digestai, sudarė svarbiausią Justiniano kodifikacijos dalį ir vėliau tapo pagrindiniu romėnų teisės studijų šaltiniu. Pirminis Digestų tekstas neišliko. Seniausias ir išsamiausias iš dabar žinomų rankraščių yra garsusis Florencijos rankraštis, parašytas VI ar VII a.

3.4. ROMĖNŲ TEISĖS RENESANSAS XI a. IR PIRMIEJI UNIVERSITETAI.

Dėl sudėtingumo ir sunkumo tekstus dėstytojai (glosatoriai) aiškino (glosavo), o studentai užsirašydavo aiškinimus (glosas) tarp eilučių arba paraštėse. Sunkesnės vietos buvo aiškinamos pavyzdžiais – kazusais. Teisininkai glosatoriai ėmė leisti glosų rinkinius, beveik atkūrė IUS CIVILE normas ir detaliai išanalizavo digestas. Trukūmai:

Po Akursijaus, XIII a., atsirado nauja teisininkų karta, kuri gavo postglosatorių (konsiliatorių) vardą. Konsiliatoriai komentavo ne tiek senuosius tekstus, kiek glosas, perdirbo ir pritaikė romėnų teisę naujiems visuomenės poreikiams. Esminis skirtumas nuo glosatorių tas, kad konsiliatoriai bandė lyginti galiojančią teisę su romėnų teise. Žymiausias konsiliatorius – Bartolusas de Sasoferatas, gyvenęs XIV a. – išleido didžiausią Justiniano kodifikacijos komentarą, pavadintą „Opera omnia“ („Visi darbai“). Pirmą kartą šis darbas buvo išleistas Šveicarijoje 1588 m., o Ispanijoje ir Portugalijoje Bartoluso de Sasofero mintys buvo pripažintos turinčios įstatymo galią.

4.3. OMAŽAS IR INVESTITŪRA, IMUNITETINIAI RAŠTAI, SENJORINIAI TEISMAI.

5.1. MIESTŲ ATSIRADIMAS VAKARŲ EUROPOJE IR JŲ KOVA UŽ SAVARANKIŠKUMĄ.

5.5. PREKYBOS TEISĖS CENTRAI IR TEISĖS ŠALTINIAI. 1216 m. "PAPROČIŲ KNYGA".

6.1.2. KARALIŲ TEISĖS AKTAI: ORDONANSAI, EDIKTAI, DEKLARACIJOS.

6.2.2. 1532 m. KAROLINA. KAROLINOS BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS IR PROCESO PAGRINDINIAI INSTITUTAI.

6.2.4. 1794 m. "PRŪSŲ ŽEMĖS TEISYNO" BRUOŽAI.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 71 puslapis (45031 žodis)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 197 KB
  • Teisės istorija konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Teisės istorija konspektas. (2015 m. Balandžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-istorija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:41