Teisės įvadas špera


Administracines teises spera. Teise ivadas. Lr vyriausybe kaip administracines teises subjektas. Teises ivadas konspektas. Teise yvadas. Vyriausybė kaip administracinės teisės subjektas.

Teisės Špera. Civilinė teisė (subjektinė teisė). Fiziniai asmenys kaip civ teisės subjektai. Juridiniai asmenys. Daiktinė teisė. Nuosavybės teisė. Sandoriai. Prievolinė teisė. Sutarčių teisės pagrindai. Konstitucinės teisės pagrindai. Konstituciniai teisiniai santykiai. Mokymo apie valstybę pagrindai. Mokymo apie konstituciją pagrindai. Administracinės teisės pagrindai. Administracinė teisė valstybės valdymo srityje. Lr vyriausybė kaip administracinės teisės subjektas. Lr vyriausybės ir administracinių teritorinių vienetų santykiai. Piliečiai kaip administracinės teisės subjektai. Valstybės valdymo aktai. Dministracinė teisinė prievarta. Administracinė atsakomybė. Administracinės teisės pažeidimas.


3. Juridiniai asmenys. Savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme. Juridinis asmuo – struktūra kurią įsteigia fiziniai asmenys. Juridinių asmenų teorijos. 1. fikcijos ( subjektas realiai neegzistuoja, egzistuoja tik fiziniai asmenys). 2. realybės (objektyviai egzistuoja kaip savarankiškas subjektas). 3. kompromisinė (juridinis asmuo egcistuoja tiek kiek jį įsteigę fiziniai asmenys siekia tų pačių tikslų. Juridiniam asmeniui svarbu: 1. organizacinis vieningumas. 2. savarankiškai nuo fizinių asmenų gali turėti teises ir pareigas. 3. atsako pats už savo prievoles. 4. turi turėti pavadinimą, nesupainiojamą su kitu. Juridinio asmens steigimo tvarka: 1. potvarkinė tvarka. Juridinį asmenį steigia valdžios institucijos savo potvarkiu. 2. pareikštine normatyvine tvarka. Juridinio asmens steigimas pagal įstatyme numatytas galimybes ir steigėjų iniciatyva. 3. leidimine tvarka. Juridinio asmens steigimas privačių asmenų iniciatyva, bet gavus valdžios institucijos leidimą. 4. juridinia asmuo steigiamas privačia iniciatyva, kuris nėra numatytas įstatyme, bet yra teisėtas. Juridinio asmens įstatai. 1. turi būti nurodytas pavadinimas. 2. teisinė forma. 3. buvimo vieta. 4. veiklos tikslai. 5. valdymas. Pagal savo prievoles juridinis asmuo atsako savo turtu. Pagal turtinę atsakomybę jurid asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos atsakomybės. Ribotos dalyviai už asmens prievoles neatsako savo turtu. Neribotos – atsako savo turtu. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas. Privatieji jurid asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civ teises ir pareigas, išskyrus tas kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius, giminystės ryšys. Juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda jo įregistravimo metu. Viešieji jurid asmenys turi specialų teisnumą (gali įgyti tik tokias teises ir pareigas, kurios numatytos steigimo dokumentuose). Juridinio asmens mirtis. Juridinis asmuo pasibaigia jį likviduojant arba reorganizuojant. Jo faktiškai nelieka kai jis išregistruojamas iš juridinių asmenų registro. Juridinį asmenį likviduoti nusprendžia jurid asmens dalyviai. Jį gali likviduoti ir teismas, kreditorių susirinkimas.

5. Nuosavybės teisė kaip pagrindinė daiktinė teisė. Ši turi savo turinius ir yra absoliuti. Absoliuti teisė valdyti ir naudoti daiktą. Tai reiškia, kad tik tu turi teisę valdyti daiktą, o kiti gali tik su tavo sutikimu. Tai yra subjektinė teisė, iš objektyvios pusės – nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė – tai visuma teisės normų, kurios reguliuoja turtinius santykius dėl nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo. Ši teisė sukuria teisinį santykį tarp nuosavybės turėtojo. Daikto savininkas gali reuikalauti iš pašalinio asmens, kad šis netrukdytų turėti daiktą. Nuosavybės teisės subjektas – fiziniai ir juridiniai asmenys. Objektas – daiktai ir kitas turtas. Nuosavybės teisės turinys: 1. teisė valdyti daiktą, kurią sudaro valdymo teisių visuma. Teisė turėti savo daiktą savo žinioje ir teisė daryti jam fizinį ir ūkinį poveikį. 2. teisė naudoti daiktą. Tai yra gavimas iš daikto naudos. Tai teisė pritaikyti naudingas daikto savybes savininko poreikiams taikyti. 3. disponavimo teisė. Tai teisė nustatyti daikto teisinį likimą. Tai yra turi teisę pasilikti, išmesti, padovanoti, parduoti daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai: 1. užvaldymas ir disponavimas. 2. darbas (jei į tam tikrą daiktą įvedi daug darbo, jis tampa tavo). Nuosavybės teisės bendrieji pagrindai: 1. atsiranda pagal sandorius; 2. paveldint daiktą kartu su nuosavybės teisėmis į jį; 3. pasisavinant vaisius ir pajamas, kuriuos duoda daiktas; 4. pagaminant naują daiktą; 5. pasisavinant bešeimininkį daiktą ir įgijant teises į jį; 6. pasisavinant laukinius gyvūnus, neprižiūrimus, paklydusius naminius gyvūnus; 7. pasisavinti galima radinį ir lobį. Nuosavybės teisės specialieji pagrindai: 1. valstybei atlygintinant paimant netinkamai laikomas kultūrines vertybes ir kitus daiktus visuomenės poreikiams; 2. konfiskuojant ar kitu būdu paimant daiktą, jei jį naudojant pažeidžiami įstatymai. Daikto radimas. Būtina per savaitę laiko nuo radimo pranešti policijai ir perduoti jį jai saugoti. Daiktai saugojami 6 mėnesius. Jei neatsiranda savininkas tai daiktas tavo, o jei atsiranda tai tau atitenka 5 % jo vertės. Lobis. Tai dažniausiai reiškia, kad savininkas miręs. Jei radai savo žemėje – tai daiktas tavo. Svetimoje ar valstybės žemėje kasinėti negalima. O jei randama tai ¼ vertės atitenka radėjui. Įgyjamoji senatis. Gali būti rastas daiktas, bet neatsirasti šeimininkas. Jei nekilnojamas daiktas tada po 10 metų pranyksta teisė atgauti daiktą. Kilnojamo daikto senaties terminas 3 metai. Bendrosios nuosavybės teisės. Tai 2 ar daugiau savininkų teisė turėti nuosavybės teises į tą patį daiktą. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys: 1. bendroji dalinės nuosavybės teisė, kai bendrojoje nuosavybėje yra nustatyta bendra dalis. 2. bendroji jungtinės nuosavybės teisė. Kai kiekviena dalis nėra nustatyta. Tai turtas, kurį įgyja sutuoktiniai po santuokos. Savininko teisės apsauga ir gynimas. Nuosavybė neliečiama. Nuosavybę valstybė gali paimti tik atitinkamai atlygindama. Gali neatlyginti tik teismo sprendimu, pagal baudžiamąją bylą.

  • Teisė Šperos
  • 2011 m.
  • 12 puslapių (9209 žodžiai)
  • Teisės šperos
  • Microsoft Word 39 KB
  • Teisės įvadas špera
    8 - 1 balsai (-ų)
Teisės įvadas špera. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-ivadas-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 05:56