Teisės konspektas (3)


Teisės konspektas. Teisės požymiai. Visuotinis privalomumas. Formalus apibrėžtumas. Daugkartinis taikymas. Teisės normos požymiai ir struktūra. Teisės norma. Norminamasis pobūdis. Formalusis apibrėžtumas –. Teisės normos struktūros sąvoka. Teisės šaltiniai ir rūšys. Teisės normų sistema. Teisiniai santykiai. Teisinių santykių požymiai yra šie. Teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė. Tema. civilinė teisė. Civilinės teisės šaltiniai. Svarbią reikšmę turi pirmos grupės. Kodifikuoti įstatymai. Norminiai aktai. Kitų teisės šakų kodeksus. Poįstatyminių aktų paskirtis. Ministerijų , departamentų , Vyriausybės įstaigų. Priimti teisės aktai. Šaltiniai yra įvairių visuomeninių organizacijų , įmonių , įstaigų , fondų įstatai ir nuostatai. Savivaldybių tarybų priimami sprendimai. Gyvenimo taisyklės bei visuomenės moralės. Konstitucinio teismo nutarimų. Tarptautinių sutarčių bei konvencijų reikšmės. Teismų praktika. Teisės doktrinai. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas. Fizinio asmens teisnumas ir veiksnumas. Civiliniu teisnumu. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu. Veiksnumo apribojimas. Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu ar paskelbimas mirusiu. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu. Daiktinės teisės samprata. Daikto valdymas. Nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Bendrosios nuosavybės teisės samprata ir subjektai. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys. Turto patikėjimo teisės sąvoka ir tikslas. Servituto sąvoka. Uzufrukto sąvoka. Hipotekos sąvoka. Įkeitimo sąvoka. Paveldėjimo samprata. Paveldėjimo pagrindai. Palikimo atsiradimas. Asmenys , galintys būti įpėdiniais. Asmenys , neturintys teisės paveldėti. Sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimas. Paveldėjimo teisės ginčijimas. Paveldėjimas pagal įstatymą Įpėdinių pagal įstatymą eilės. Sutuoktinių paveldėjimo teisė.


Normiškumas. Teisė, atlikdama savo socialinę paskirtį reguliuoja visuomeninius santykius, nustato šių santykių dalyvių bendras elgesio taisykles, vadinamas teisės normomis.

Formalus apibrėžtumas. Teisės norma yra paprastai ne idėjos ar mintys, o konkrečiai nustatytos, formaliai teisės aktuose išreikštos bendro elgesio taisyklės.

Daugkartinis taikymas. Visą galiojimo laiką teisės normos taikomos neribotą atvejų skaičių.

Prievartiškumas. Teisės normų įgyvendinimą garantuoja valstybė.

Norminamasis pobūdis- tai reiškia, kad teisės norma nustato konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisyklę (teises ir pareigas

Teisės šaltiniai ir rūšys

Pilietybės institutas konstitucinėje teisėje (grupė teisės normų, reguliuojančių pilietybės įgijimo, išsaugojimo, praradimo sąlygas ir tvarką),

Teisiniuose santykiuose išreikšta jų dalyvių valia. Teisės norma vienam teisinio santykio dalyviui suteikia tam tikrą pareigą, kitam- tam tikrą teisę.

Teisinio santykio užtikrinimo būdas yra valstybės prievarta, kuri naudojama, jei viena iš šalių nukrypsta nuo teisės normos reikalavimų.

Juridinius faktus galima skirstyti į įvykius, kurie nepriklauso nuo žmonių valios (mirtis, gaisras, gimimas, liga) ir veiksmus, vykdomus pagal žmonių valią. Veiksmai gali būti teisėti ir neteisėti.

Teisinių santykių subjektų rūšys: individualūs – fiziniai (asmenys Lietuvos piliečiai, užsieniečiai, asmenys be pilietybės, asmenys su dviguba pilietybe). kolektyviniai – juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, valstybė.

Valstybė dažniausiai yra tarptautinių teisinių santykių bei kai kurių turtinių santykių subjektu.

Civilinė teisė – tai privatinės teisės šaka, ji nustato santykius tarp nepriklausomų (nepavaldžių vienas kitam tuose santykiuose) fizinių ir juridinių asmenų.

Civilinio teisinio santykio sistemos elementai:

subjektinės teisės ir pareigos, kaip vidinė teisinio santykio forma, bei teisinių santykių subjektų veiksmai, kaip to santykio turinys.

Civilinio teisinio santykio objektas- tai, dėl ko atsiranda civilinis teisinis santykis: daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, intelektualinės veiklos rezultatai, informacija.

Svarbią reikšmę turi pirmos grupės teisiniai norminiai aktai, kurie savo ruožtu yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus. Įstatymas - tai svarbiausias civilinės teisės šaltinis. Tai norminis aktas, kurį priima aukščiausiasis valdžios organas - LR Seimas.

Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinių civilinės teisės principų, nulemiančių atskirų šios teisės šakos normų ir institutų pobūdį bei turinį, šaltinis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyti civilinės teisės principai ir pagrindiniai nuostatai konkretizuojami ir vystomi kituose valstybiniuose norminiuose aktuose, priimtuose betarpiškai civilinės teisės klausimais.

Svarbiausiems tokios rūšies valstybiniams norminiams aktams (civilinės teisės šaltiniams) priklauso respublikoje galiojantys kodifikuoti įstatymai civilinės teisės klausimais bei respublikoje priimti norminiai aktai civilinės teisės klausimais.

Pagrindiniu kodifikuotu civilinės teisės šaltiniu Lietuvos Respublikoje šiuo metu reikia laikyti Civilinį kodeksą, priimtą 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864. Jį sudaro atskiros knygos, reguliuojami visų rūšių civiliniai turiniai santykiai.

Civilinės teisės šaltiniais reikia laikyti ir kitų teisės šakų kodeksus, galiojančius Lietuvos Respublikoje, nes juose taip pat yra civilinio pobūdžio teisės normų.

Visi kiti norminiai aktai yra vadinami poįstatyminiais, kadangi juos leidžia institucijos, neturinčios įstatymų leidimo teisės, remdamosi įstatymais. Tuos aktus dažniausiai priima valstybinio valdymo organai, įstatymo nustatytos tos institucijos kompetencijos ribose, ir negali prieštarauti įstatymui. Palyginus su įstatymu, poįstatyminio norminio akto teisinė galia ir reikšmė yra mažesnė.

Poįstatyminių aktų paskirtis- toliau vystyti ir konkretizuoti įstatymą. Svarbiausią reikšmę civilinei teisei turi tie Vyriausybės nutarimai, kurie leidžiami teisiniams santykiams reguliuoti, konkretizuojant vieno ar kito įstatymo įgyvendinimo tvarką.

Poįstatyminiams norminiams aktams, turintiems civilinės teisės šaltinių reikšmę, priklauso taip pat ministerijų, departamentų, Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės valdymo institucijų priimti teisės aktai. Kai kurių ministerijų, departamentų bei valstybės valdymo institucijų leidžiami norminiai aktai yra privalomi asmenims ir organizacijoms, neįeinančioms į šių ministerijų, departamentų, institucijų sistemą. Iš tokių norminių aktų galima išskirti Lietuvos Respublikos banko priimamus norminius aktus, reguliuojančius bankininkystės santykius, kurie privalomi visoms Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms. Ministerijų bei kitų valstybės valdymo institucijų leidžiami norminiai aktai tokį privalomą pobūdį turi todėl, kad įstatymas arba aukščiausiasis valstybinės valdžios organas tiesiogiai suteikiantis joms teisę leisti platesnio pobūdžio norminius aktus.

Civilinės teisės šaltiniai yra įvairių visuomeninių organizacijų, įmonių, įstaigų, fondų įstatai ir nuostatai, įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Šie įstatai arba nuostatai apibrėžia turtinius santykius, kuriuose gali dalyvauti šios organizacijos, įmonės, įstaigos, nustato jų narių teises ir pareigas, prievoles prieš trečiuosius asmenis. Civilinės teisės šaltiniai gali būti ir savivaldybių tarybų priimami sprendimai, kuriuose yra civilinės teisės pobūdžių normų.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 128 puslapiai (34564 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 159 KB
  • Teisės konspektas (3)
    10 - 8 balsai (-ų)
Teisės konspektas (3). (2015 m. Kovo 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-konspektas-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:17