Teisės konspektas (5)


Teisės konspektas.

TEISĖS konspektas 1 TEMA. ĮVADAS Teisės samprata. Teisės požymiai. Visuotinis privalomumas. Formalus apibrėžtumas. Daugkartinis taikymas. Teisės normos požymiai ir struktūra. Teisės norma. Norminamasis pobūdis. Formalusis apibrėžtumas –. Teisės normos struktūros sąvoka. Teisės šaltiniai ir rūšys. Teisės normų sistema. Teisiniai santykiai. Teisinių santykių požymiai yra šie. Teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė. Tema. civilinė teisė. Civilinės teisės šaltiniai. Svarbią reikšmę turi pirmos grupės. Kodifikuoti įstatymai. Norminiai aktai. Kitų teisės šakų kodeksus. Poįstatyminių aktų paskirtis. Ministerijų , departamentų , Vyriausybės įstaigų. Priimti teisės aktai. Šaltiniai yra įvairių visuomeninių organizacijų , įmonių , įstaigų , fondų įstatai ir nuostatai. Savivaldybių tarybų priimami sprendimai. Gyvenimo taisyklės bei visuomenės moralės. Konstitucinio teismo nutarimų. Tarptautinių sutarčių bei konvencijų reikšmės. Teismų praktika. Teisės doktrinai. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas. Fizinio asmens teisnumas ir veiksnumas. Civiliniu teisnumu. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu. Veiksnumo apribojimas. Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu ar paskelbimas mirusiu. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu. Daiktinės teisės samprata. Daikto valdymas. Nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Bendrosios nuosavybės teisės samprata ir subjektai. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys. Turto patikėjimo teisės sąvoka ir tikslas. Servituto sąvoka. Uzufrukto sąvoka. Hipotekos sąvoka. Įkeitimo sąvoka. Paveldėjimo samprata. Paveldėjimo pagrindai. Palikimo atsiradimas. Asmenys , galintys būti įpėdiniais. Asmenys , neturintys teisės paveldėti. Sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimas. Paveldėjimo teisės ginčijimas. Paveldėjimas pagal įstatymą Įpėdinių pagal įstatymą eilės.


Teisės normų galią reguliuoti žmonių santykius nusako tokie jos požymiai:

Istoriškai žinomos trys valstybės valdžios valios įteisinimo formos:

Teisinis paprotys – tai kompetentigo valstybės organo patvirtinta bet kuri paprasta paprotinė

Ieškinio senaties, paveldėjimo institutai civilinėje teisėje,

Teisinius santykius sudaro trys struktūriniai elementai: teisinio santykio objektas; subjektas; turinys.

Teisės pažeidimas yra neteisėta, t.y. teisei priešinga veika.

valstybė ir savivaldybės (turimos nuosavybės pagrindu).

Pagrindinis Lietuvos Respublikos civilinės teisės šaltinis yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucija yra civilinės teisės įstatymų leidimo ir tobulinimo juridinė bazė. Konstitucijos straipsniuose įtvirtinti pagrindiniai visų teisės šakų, tarp jų ir civilinės teisės principai. Visi civilinės teisės klausimais priimami įstatymai ir poįstatyminiai norminiai aktai negali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintiems principams. Svarbiausią reikšmę civilinei teisei turi Konstitucijos antrojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatos. Šių Konstitucijos skirsnių nuostatos tiesiogiai liečia civilinius teisinius santykius.

Civilinės teisės šaltinio vaidmenį vaidina ir papročiai, jeigu jie įstatymo ar sutarties numatytais atvejais yra visuotinai pripažinti. O kad paprotys taptų civilinės teisės šaltiniu, jį privalo sankcionuoti valstybė.

Svarbią reikšmę civilinei teisei turi ir bendro gyvenimo taisyklės bei visuomenės moralės principai. Konstitucijos 28 straipsnis įpareigoja visus asmenis, įgyvendinant savo teises ir naudojantis savo laisvėmis, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Bendro gyvenimo taisyklės ir visuomenės moralės principai - tai ne teisinės normos. Tačiau reguliuojant visuomeninius santykius, jie turi svarbią reikšmę. Šių taisyklių bei visuomenės moralės principų pažeidimas gali prieštarauti teisei, todėl dalies teismo sprendimų pagrindas gali būti bendro gyvenimo taisyklių bei visuomenės moralės principų pažeidimai. Bendro gyvenimo taisyklės ir visuomenės moralės principai galui būti kriterijai teismui vertinant vienus ar kitus žmonių poelgius.

Todėl bendro gyvenimo taisyklės ir visuomenės moralės principai, nors ir nebūdami teisinėmis normomis, šiuo požiūriu turi būti laikomi civilinės teisės šaltiniu.

Kalbant apie civilinės teisės šaltinius negalima nepaminėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimų dėl įstatymų ir vyriausybės nutarimų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai,

Nors Konstitucinio teismo nutarimai nesukuria naujų civilinės teisės normų, tačiau tų nutarimų, kuriais pripažįstama, kad konkretus teisės aktas neprieštarauja arba prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, reikšmė civilinei teisei neabejotina. Ypač pastaruoju metu pastebima tendencija dažniau kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vieno ar kito įstatymo atitikimo LR Konstitucijai.

CK numato, kad teismo tvarka gali būti apribotas fizinio asmens veiksnumas, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Piktnaudžiavimas suprantamas kaip fizinio asmens priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų. Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija arba prokuroras. Pripažinus asmenį ribotai veiksniu, teismo sprendimu nustatoma rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Tokiam asmeniui ribojamas turtinių teisių įgyvendinimas. Jis gali sudaryti sandorius disponuoti turtu, atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius.. Be rūpintojo sutikimo sudaryti turto ar daiktinės teisės perdavimo sandoriai yra nuginčijami (CK 1.85 str..).

Fizinis asmuo, kuriam apribotas civilinis veiksnumas, be rūpintojo sutikimo negali:

5) pareikšti ieškinį, susijusį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas;

8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį.

Ilgas fizinio asmens nebuvimas jo gyvenamojoje vietoje paliečia daugelio fizinių ir juridinių asmenų interesus: nevykdomos sutartys, nesprendžiami paveldėjimo klausimai, neįgyvendinamos kitos teisės. Todėl CK numato, kad teismo tvarka fizinis asmuo, kai jo nėra gyvenamojoje vietovėje tam tikrą laiką, gali būti paskelbiamas mirusiu. Tokiu atveju šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu jis yra prilygintas asmens mirčiai.Vadinasi, nutrūksta ir jo teisnumas. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Tačiau fizinis asmuo išsaugo teisnumą, jeigu paskelbtas mirusiu, jis grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta. Grįžęs asmuo turi teisę išsireikalauti tik tą turtą, kuris perėjo neatlygintinai tretiesiems asmenims, arba jo vertę. Be to, tais atvejais, kai asmuo nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę reikalauti grąžinti jo turtą, išlikusį pas įpėdinius.

  • Teisė Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 126 puslapiai (34567 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 157 KB
  • Teisės konspektas (5)
    10 - 4 balsai (-ų)
Teisės konspektas (5). (2016 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/teises-konspektas-5.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:39